Kūrybos visuomenės politinė komunikacija Lietuvoje: sociologiniai aspektai

LTStraipsnio tikslas – išnagrinėti kūrybos visuomenės politinės komunikacijos Lietuvoje sociologinius aspektus, t. y. nustatyti pagal statistiką objektyviai įvertinamą (apytikrį) kūrybos klasės kiekį dabartinėje visuomenėje (Lietuvoje ir kai kuriose pasaulio šalyse: Europos Sąjungoje pagal 27 šalių vidurkį, JAV, Kanadoje, Rusijoje; Kinija dar nerenka tokių statistinių duomenų). Tyrimas atskleidė, kad dabartinėje visuomenėje (vadinamojoje kūrybos visuomenėje) kūrybos klasės atstovai sudaro ne mažiau kaip 25–30 proc. visų darbuotojų toje šalyje (pagal statistiką, naudojant ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE Rev. 2 bei jo atitikmenis kitose šalyse, sekcijų lygiu, kūrybos klasė suskaičiuojama kaip labiausiai tinkamų ekonominės veiklos rūšių J, K, L, M, P, Q, R suma). Be to, tyrimas parodė, kad kūrybos klasės kiekis dabartinėje visuomenėje nuolat didėja – vidutiniškai po 3 proc. per 10 metų (vertinant 1990–2020 m. laikotarpį, pagal viešai prieinamą statistiką). Straipsnis paremtas autoriaus rengiamos daktaro disertacijos tyrimo rezultatais. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to analyse the sociological aspects of political communication of creative society in Lithuania, that is to calculate (using official statistics) the approximate quantity of a creative class in nowadays society (in Lithuania and in some countries of the world: the European Union’s average of 27 countries, the USA, Canada, Russia; China still does not have such statistics). The research showed that in the nowadays society (that could be called creative society), the representatives of creative class make not less than 25–30% of all employees in that country (using official statistics, and namely, the economic activity classification ‘NACE Rev. 2’ and its analogues in other countries, in the section level, the creative class is calculated as the sum of the most suitable economic activities: J, K, L, M, P, Q, R). Moreover, the research showed that the quantity of creative class in the nowadays society was constantly increasing – by 3% on the average in every 10 years (estimating official statistics for the period of 1990–2020 where available). The article is based on the results of the doctoral dissertation prepared by the author. [From the publication]

• Creative and social capital: concepts, problems and contradictions / Tomas Kačerauskas. Sociológia 2019, 51, 3, p. 235-249.
• Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
• Kūrybos visuomenė Lietuvoje. Kūrybos visuomenės vizija ir gairės / Nerijus Stasiulis. Logos (Vilnius). 2015, 83, p. 6-12.
• Kūrybos visuomenės politikos modelio įgyvendinimo diskursas / Aurimas Venckūnas. Tiltai. 2017, Nr. 3 (78), p. 63-88.