Motivational background of workaholism: a systematic review

LTTyrimai rodo, kad darbuotojų elgesį darbe lemia darbo motyvacija. Paprastai motyvuotam asmeniui natūraliai norisi dirbti, tačiau dėl stiprios motyvacijos dirbti šis noras gali tapti nekontroliuojamas. Asmuo gali pernelyg sureikšminti darbą, – tai skatina peržengti savo galimybes. Vis dėlto į kai kuriuos šios srities klausimus neatsakyta. Darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšys vis dar susilaukia prieštaringų vertinimų. Atsakyti į tam tikrus klausimus gali padėti tyrimų išvadų sujungimas atliekant kiekybines literatūros analizes. Ankstesnėse kiekybinėse literatūros apžvalgose ryšys tarp darbo motyvacijos ir darboholizmo buvo aptarinėjamas retai ir gana siaurai, todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo sistemiškai apžvelgti mokslinę literatūrą apie darbo motyvacijos ir darbuotojų patiriamo darboholizmo ryšį. Mokslinių straipsnių paieškai buvo naudojamos penkios mokslinės duomenų bazės internete (ScienceDirect, MEDLINE, Business Source Complete, Academic Search Complete ir Emerald Insight). Mokslinių publikacijų tinkamumas analizei buvo vertinamas trimis etapais – paeiliui peržiūrint jų pavadinimus, santraukas ir visą tekstą. Į sisteminę analizę įtrauktos publikacijos, atitinkančios du pagrindinius kriterijus: pristatomas empirinis kiekybinis tyrimas; straipsnyje analizuojamas ryšys tarp darbo motyvacijos ir darboholizmo. Paieškos metu rasti 3293 straipsniai. Pagal nustatytus atrankos kriterijus į sisteminę analizę įtraukta 10 publikacijų. Nustatyta, jog darboholizmo kontekste tyrinėjama tiek išorinė, tiek vidinė darbo motyvacija. Sisteminės analizės rezultatai rodo, jog bendras išorinės darbo motyvacijos konstruktas (taip pat dvi šio konstrukto dimensijos – perimta ir integruota reguliacijos) sulaukė daugiausiai vienareikšmiškų rezultatų.Kitaip tariant, išorinė darbo motyvacija yra pagrindinis darboholizmo atsiradimo ir vystymosi tikimybę didinantis veiksnys. Nors vidinė darbo motyvacija mokslininkų tyrinėta dažniausiai, tačiau visuose tyrimuose buvo vertinama prieštaringai: dalis autorių patvirtino teigiamus, dalis – neigiamus arba statistiškai nereikšmingus vidinės darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšius. Apibendrinant nustatytus darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšius galima teigti, jog darboholizmo vystymuisi svarbi darbuotojų patiriamos motyvacijos rūšis. Tyrimo metu nustatyta, jog darboholizmą patiriantys asmenys motyvuojami ne darbo suteikiamo malonumo, o tam tikros išorinės naudos, ypatingai susijusios su savivertės kėlimu, neigiamų emocijų reguliavimu. Motyvuoti darbuotojai paprastai organizacijų vertinami labai palankiai. Kita vertus, stipri darbo motyvacija (ypač išorinė) yra darboholizmo rizikos veiksnys, todėl siekiant išvengti darboholizmo, organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų motyvavimo sistemas. Užuot apdovanodamos perdėtai sunkų ir intensyvų darbą, organizacijos darbuotojus turėtų skatinti ilsėtis ir palaikyti balansą tarp darbo bei asmeninio gyvenimo. [Iš leidinio]

ENThere are contradictory results of previous studies concerning the effect of work motivation on workaholism. Moreover, the existing reviews did not generate a comprehensive discussion around this particular theme. Therefore, this study aims to systematically review the scientific literature on the relationship between work motivation and employees’ workaholism. [From the publication]