Fenomenografija - kokybinės diagnostikos metodas: metodologinis pagrindimas
LTAtliekant edukologijos tyrimus fenomenografijos metodu siekiama rasti atsakymus į klausimus apie tai, kas yra mąstymas ir mokymasis, žmonių santykis su juos supančiu pasauliu. Straipsnyje pristatomu teoriniu tyrimu pagrindžiami metodologiniai fenomenografijos parametrai: tikslas, metodologinis išskirtinumas, tyrimo proceso specifika, rezultatų kompleksiškumas, patikimumas, generalizacija ir validumas. Tyrimo problemos klausimas yra: Koks yra fenomenografijos metodologinis išskirtinumas?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenografija; Interviu; Fenomenas; Kategorija; Phenomenography; Phenomenology; Interview; Phenomenons; Category.
ENIn educational research phenomenography strives to find right answers to questions about thinking and learning, interaction/relationship among people, relationship between people and the world. Phenomenography is the theory of knowledge and methodology, specialisation of research, direction or autonomous methods such as method of qualitative diagnostics. The research is focused on phenomenography as a method of qualitative diagnostics. The method used in the research was the analysis of literature. The question that the research sought to answer was as follows: what is the methodological exceptionality of phenomenography?.
- 13-16 metų paauglių, gyvenančių modernėjančioje Lietuvoje, tautinės vertybės / Valdonė Šaulienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2013, Nr. 7, p. 53-66.
- Aspects of dance teacher education: analysis of students’ dance education research / Birutė Banevičiūtė. Pedagogika. 2015, 117, p. 110-117.
- Biotechnologijų diskurso atspindėjimas Lietuvos žiniasklaidoje: problemos ir perspektyvos / Aušra Rimaitė. Podoktorantūros stažuotojų konferencija, 2011. Kaunas: Vitae Litera, 2011. P. 11-14.
- Fenomenologijos, kaip kokybinės diagnostikos metodo, taikymas socialiniuose moksluose / Saulius Vaivada, Artūras Blinstrubas. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2011, Nr. 2(1), p. 180-192.
- Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais / Martynas Maniušis. Istorija. 2021, Nr. 122, p. 91-138.
- Pedagogų reflektyvumo raiškos turinio ir tipologijos analizė / Reda Baranauskienė, Ona Danutė Klumbytė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 3 (29), p. 42-46.
- Pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjimų ugdymas(is) taikant neurodidaktikos principus lietuvių kalbos pamokose / Akvilė Dominyka Cicėnaitė-Milaševičiūtė, Agnė Juškevičienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2020, vol. 12, no. 2, p. 58-76.
- Socialinius mokslus studijuojančių universiteto studentų profesinės identifikacijos formavimąsi ribojantys veiksniai / Simona Jonušaitė, Vilma Žydžiūnaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 1 (22), p. 83-91.
- Third-country nationals and stateless persons learn the language of host country: what possibilities are available in Lithuania? / Agnė Juškevičienė. International journal of social science and human research 2023, 6, 1, p. 35-45.
