LTStraipsnyje, didžia dalimi remiantis XIX a. – XX a. pirmos pusės Karaliaučiaus, Tilžės, Įsruties, Gumbinės ir jų apylinkių adresų knygomis ir žinutėmis periodinėje spaudoje, analizuojama Rytų Prūsijos šiaurinės dalies XIX a. – XX a. pirmos pusės koklių gamintojų istorija. Ypač išsamų vaizdą pavyko susidaryti apie Karaliaučiaus koklių fabrikų istorinę raidą ir savininkų kaitą, kadangi išliko didžioji dalis 1820–1942 m. laikotarpiu išleistų adresų knygų, kuriose galima rasti ne tik gyventojų pavardes ir adresus, bet ir duomenis apie miestiečių profesinę veiklą. Be to, adresų knygos visada buvo papildomos įmonių reklaminiais skelbimais, kuriuose labai dažnai užsimenama apie gamintos produkcijos pobūdį. Pavyko išaiškinti nemažai didesnių ir mažesnių regiono XIX a. – XX a. pirmos pusės koklių gamintojų. Karaliaučiuje minimu laikotarpiu jų įvardyta 25, iš jų 10 amatininkų dirbtuvių ir 15 fabrikų, kurių dalis minėti vos po kelerius metus. Tilžėje tokių įmonių išaiškinta 8 (iš jų 4 fabrikai ir 4 kitokio pobūdžio giminingos įmonės), Įsrutyje – 4 (iš jų 1 fabrikas ir 3 prekybos bei krosnių statybos įmonės, galimai gaminusios ir koklius). Taip pat nustatyta po vieną fabriką, veikusį Zekenburge Gumbinės apygardoje, Narkyčiuose Įsručio apskrityje bei Žilių gyvenvietės Norvilkiškių kaime. Kol iki galo nežinomi konkrečių fabrikų pajėgumai ir kiek plačiai buvo platinama jų produkcija, galime tik teigti, kad bent jau dalis jų tikrai buvo žinomi ir vertinami visoje Rytų Prūsijoje.Kai kurių fabrikų žinomumą patvirtina ir jų paminėjimas 1902 m., 1906 m. Vokietijos keramikos įmonių adresų knygose. Tarp tokių yra du didžiausi ir ilgiausiai veikę Karaliaučiuje: pirmasis – Jacobo Wesselio 1819 m. įkurtas ir iki XX a. pradžios jo verslo perėmėjų Kültzau ir kitų valdytas fabrikas ir antrasis – jo įkūrėjas Th. E. Kugelis, o veiklos išplėtotojas ir produkcijos kokybės įtvirtintojas Rudolfas Boy bei XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės fabriko savininkas Wilhelmas Bonnas. Vokietijos fabrikų gretoje vietą rado ir po vieną Tilžės (savininkas Luisas Wiegandas) bei Įsručio (savininkas Friedrichas Gallmeisteris) fabriką. Išaiškinta didesnių ir mažesnių gamintojų gausa, tikėtina, leis ateities tyrimuose identifikuoti ir gamintos produkcijos paveldą (koklius, koklines krosnis, architektūros puošmenas, funkcinę įrangą ir kt.), kuris iki šiol labai menkai žinomas. [Iš leidinio]
ENThis paper presents historical data about tile manufacturers in the northern part of East Prussia, collected from address books from the nineteenth- to the mid-twentieth-century from Königsberg, Tilsit, Insterburg, Gumbinnen, and the surrounding areas, mid-twentieth-century ceramics industry directories, and advertisements in German periodicals. The paper gives an account of activity periods of tile factories and workshops, their manufacturing sites, and the names of the owners. The data is expected to facilitate identification of tile products and their back-marking in future research efforts. [From the publication]