"Tėviškės" slenkstis

LTSeptintojo dešimtmečio pabaigoje pribrendo reikalas užmegzti santykius su Lietuvos kūrybine inteligentija, tai yra rašytojais, menininkais, istorikais ir pan., o aštuntojo dešimtmečio viduryje kai kurie išeivijos sluoksniai pradėjo dėti aktyvias pastangas šj sumanymą vykdyti. Kodėl dėmesys buvo nukreiptas į kūrybine inteligentiją? Anuomet menai ir humanitariniai mokslai, anot Vandos Zaborskaitės, po sąlygiškumo kauke vieninteliai turėjo laisvesnio kalbėjimo galimybe, metaforinė meno kalba mezgė jaudinantį ir suokalbišką tarpusavio supratimo ryšį. Tai greitai pastebėjo dalis išeivijos humanitarų. Tiesioginio dialogo su Lietuvos kultūriniais sluoksniais pagalba, mezgamo per oficialius kanalus, tai yra per pasikeitimą straipsniais, susitikimus bei konferencijas Vakaruose ir pan., išeivija tikėjosi sužinoti daugiau apie padėtį Lietuvoje - jos tikruosius rūpesčius, ir veikti Lietuvos kultūrinį gyvenimą bei jame besidarbuojančius žmones teigiama linkme. Aštuntajame dešimtmetyje ne viename prestižiniame Amerikos universitete galėjai sutikti tiksliųjų mokslų žmones iš Lietuvos, atvykusius per JAV-SSSR pasikeitimo programas, aprūpintus doleriais ir patogiai apgyvendintus, besistažuojančius čia pusmetį ar ilgiau. Tačiau Lietuvos kūrybinė inteligentija pas mus buvo itin retas paukštis. Atrodė, kažkokia nematoma ranka stengiasi, kad sąlytis tarp abiejų pusių humanitarų neįvyktų. [Iš straipsnio, p. 142]