Istorijos politizavimas išeivijoje ir Lietuvoje

LTIstorijos ir apskritai visų mokslo šakų politizavimas ir supančiojimas stalinizmo dogmomis buvo skaudus smūgis komunistų valdomų tautų intelektualiniam potencialui. Kadangi totalitarinės ideologijos pretenduoja visiškai pavergti visuomene ir net individo sąmonę, tad intelektas taip pat turi būti pažabotas politiniams tikslams. Komunizmas ir fašizmas dėjo milžiniškų pastangų politizuoti filosofiją, literatūrą, gal labiausiai istoriją. Ideologizuoti politiniai judėjimai mokslinės, kritiškos istorijos negali pakęsti, kaip ir negali pakęsti laisvo žmogaus. Žlugus komunizmo politiniam ir ideologiniam monopoliui, turėjo dingti ir tas varginantis kiekvieno gyvenimo aspekto politizavimas, būdingas totalitarinėms sistemoms. Tačiau, pasirodo, kad postkomunizmas dar neatnešė istorijos „nupolitinimo“ - desovietizacija tam yra būtina prielaida, bet jokiu būdu ne garantija. Istorijos politizavimas vyksta ir toliau, tik kitomis formomis. Tai būdinga visoms postkomunistinėms visuomenėms. Tačiau prieš svarstant politizavimo problemą ir bandant nustatyti, kas yra istorijos politizavimas, kaip jis reiškiasi, pagaliau ar visuomet jis kenksmingas, pirma reikėtų pasvarstyti porą esminių klausimų: ar apskritai istorija yra mokslas, toks pat, kaip, tarkim, chemija ar fizika?. [Iš straipsnio, p. 10]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istoriografija; Istorijos politizavimas; Pseudoistorija. Keywords: Lithuanian historiography; Politicization of history; Pseudo history.