LT„Martynas Jankus (1858–1946) – istorinė asmenybė. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, jam gyvam pastatytas monumentas“ (p. 18). Šiuo pirmuoju pratarmės sakiniu autorius leidžia suprasti, kokią užduotį jis sau šiuo reikšmingu kūriniu išsikėlė – įvairiapusiai įvertinti moderniosios Lietuvos istorijai ir visai tautai svarbią asmenybę. Šiam tikslui pasiekti kultūros istorikas Domas Kaunas, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, yra kaip niekas kitas kompetentingas. Ženkli jo mokslinių tyrimų dalis susijusi su istorine Prūsų Lietuva (alternatyvus pavadinimas vok. Kleinlitauen, liet. Mažoji Lietuva), jos bibliotekomis ir leidyba, tad neatsitiktinai autoriaus tyrimų akiratin pateko leidėjas, knygų platintojas, publicistas ir politikos aktyvistas Martynas Jankus (vok. Martin Jankus). Taigi, tam tikra prasme šis darbas laikytinas autoriaus ilgamečių tyrimų ir šaltinių analizavimo kvintesencija ir rezultatu. Lemiamą reikšmę apsispręsti rašyti didžiulės apimties monografiją D. Kaunui, tikėtina, turėjo ta aplinkybė, kad nepaisant to, jog Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio (2018) programos ir publikacijų veikiančiais asmenimis tapo XIX a. antrosios pusės nacionalinių judėjimų dalyviai, vis dėlto protagonistas Jankus į jų tarpą nepateko (p. 19).Ši situacija autoriui tapo pretekstu išsamiai gilintis į lietuvininkų (vok. ostpreußische Litauer) ir tuo metu carinei Rusijai priklausiusios Didžiosios Lietuvos suartėjimą ir tai atskleisti per Martyno Jankaus asmenį jo aplinkoje lietuviškai leistos laisvosios spaudos ir kultūrinių istorinių bei politinių įvykių genezės aspektu. Tokiu būdu galėjo būti siekiama išsamiai pristatyti 1871–1918 m. laikotarpiu prie rytinių Vokietijos reicho sienų ir Lietuvoje vykusius istorinius įvykius, kontekstą demonstruojant per centrinės knygos figūros Jankaus biografiją ir su juo susijusius įvykius ir asmenis. Taip radosi iš dalies chronologinė tyrimo seka. [...]. [Iš teksto, p. 255-256]