LTStraipsnyje atskleidžiama sveikatos ugdymo, kaip sveikatai pozityvios mokinių elgsenos formavimo, koncepcija, išryškinant sveikatos ugdymo modelius ir jų pritaikomumo charakteristikas. Atsižvelgiant į mokslinės literatūros ir dokumentų analizės rezultatus, suformuluotose išvadose konstatuojama, kad sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo „šerdis“ – edukacinė veikla, kurios rezultatai apima įsisavintas su sveikata susijusias žinias, įgūdžius, nuostatas ir elgseną bei lemia individo ir bendruomenės (visuomenės) sveikatos kokybės plėtotę. Mokinių sveikatos ugdymas yra ugdymo procesas, kurio realizavimas sudaro galimybes asmeniui arba jų grupėms įgyti individualios savirūpos, sveikatos priežiūros ir socialines kompetencijas, įgalinančias priimti pozityvius sveikatai elgsenos sprendimus individo ir socialiniu lygmeniu. Mokinių sveikatos ugdymas plėtojasi nuo medicininio-profilaktinio link edukacinio-įgalinančio modelio, kurio elementai apima holistinę sveikatos sampratą; programas, įtraukiančias į jų įgyvendinimą mokinius ir mokyklos bendruomenę (tėvus, mokytojus, mokyklos mediką, socialinį pedagogą); pagalbą (fizinę, psichologinę, socialinę), mokymosi metodus, įgalinančius individus panaudoti savo potencialą, patirtį ir keistis kartu su kitais; mokyklos ir užmokyklines aplinkas; ugdymo dalyvių lygiavertės tarpusavio sąveikos plėtojimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elgsenos formavimas; Mokiniai; Mokyklos bendruomenė; Sveikatos ugdymas; Behavior formation; Health education; Pupil; School community.
ENThe article explores the concept of health education as formation of positive behaviour towards health among pupils. The aim of the study is to analyse health education as formation of positive behaviour towards health, revealing health education models and their application characteristics. The following findings were made: health education and health promotion are over covering practice in the dimension of pupils’ healthcare; health education is a pedagogical process targeted at the support of pupils and their demands, it is based on specific interaction between the health teacher and the student and teaching strategies; the limitation of traditional pupils’ health teaching that is based on scientific positivism is the effect of individual attitude and behaviour towards health; the teaching is influenced by biomedical fragmentary health concept where the teaching is focused on knowledge about illnesses and their prevention and is intended for individual and small groups, and the teaching is performed in a classroom and school environment when hierarchy is typical to the relations between health teachers and pupils; the health education models evolved from medical prevention to educational empowering and the process highlights that the formation of pupils’ positive health behaviour includes holistic health concept; programmes implemented by pupils and the school community; physical, psychical and social assistance; learning methods empowering persons to use his potential, experience and interact with others; school environment; development of equivalent interaction between participants of the health education process. [From the publication]