Hibridinė sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomenės modernizacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Hibridinė sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomenės modernizacija
Alternative Title:
Soviet modernity and modernization during soviet period: hybrid modernity
Publication Data:
Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2021.
Pages:
285 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — I skyrius. Teorinis sovietinės moderniosios visuomenės transformacijos klausimas: 1. Kaip sovietinio ir posovietinio laikotarpio Lietuvos visuomenės tyrimas dera su modernizacijos teorijomis? 2. Sovietinis kolonializmas; 3. Universali ar pliurali visuomenės modernizacija? 4. Pirmoji (ankstyvoji) modernybė ir sovietinė modernizacija; 5. Modernizacijos procesas struktūriniu požiūriu; 6. Socialinių agentų vaidmuo modernizacijos procese; 7. Modernizacijos proceso socialinių agentų ir socialinės struktūros aspektų sąveika: skirtingos visuomenių raidos trajektorijos; 8. Sovietinės hipokrizijos ypatumai ir prisitaikymo praktikos; 9. Sovietinė modernizacija ir sovietinio laikotarpio modernizacija. Apibendrinimas — II skyrius. Sovietinis žemės ūkio hibridas irjo transformacija: Įvadas; 1. Kapitalistinio ir socialistinio žemės ūkio modernizacijos bendrumai ir skirtumai; 2. Posovietinis laikotarpis; 3. Kolchozinės sistemos pertvarkymo struktūrinės sąlygos ir pagrindiniai socialiniai veikėjai; 4. Žemės nuosavybės klausimas; 5. Apibendrinimas —III skyrius. Sovietinio hibrido pritaikymas Lietuvos urbanizacijoje irjo pokyčiai pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu: |vadas; 1. Socialistinės (sovietinės) planinės urbanizacijos aidai posovietiniu laikotarpiu; 2. Sovietinė urbanizacija kaip būsto fondo plėtros ir teritorinio planavimo išraiška modernioje visuomenėje; 3. Rinkos ekonomika grįsta urbanizacija ir institucinis sovietinio hibrido dekonstravimas Lietuvoje; 4. Sovietinio hibridiškumo palikimas nepriklausomos Lietuvos urbanizacijoje. Apibendrinimas — IV skyrius. Hibridinės sovietinės sveikatos priežiūros transformacija: visuomenės sveikata ir dalyvavimas: Įvadas; 1. Hibridiškumo bruožai: sveikatos priežiūros sistema sovietmečio Lietuvoje; 2. Visuomenės dalyvavimo priimant sveikatai svarbius sprendimus samprata; 3. Visuomenės dalyvavimo apibrėžtis 1991-2002 m. nacionaliniuose sveikatos politikos dokumentuose; 4. Sovietinio hibridiškumo poveikis posovietinei SPS transformacijai. Apibendrinimas — Apibendrinimas. Sovietinė modernizacija ir sovietinio laikotarpio modernizacija: hibridinė modernybė — Summary — Mokslinės literatūros sąrašas — Politinių ir teisinių dokumentų sąrašas.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964–1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Monografijoje buvo tirtos trys visuomenės gyvenimo sritys – žemės ūkio, sveikatos priežiūros sistemos ir urbanizacijos. Taikant daugiariopos, susipynusios, hibridinės ir t. t. modernybės teorijas bei struktūrinę ir socialinio veikėjo teorines socialinės tikrovės aiškinimo prieigas, monografijoje analizuojamos trijų visuomenės gyvenimo sričių vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio pirmojo dešimtmečio laikotarpio raidos pasirinkimo socialiniai veiksniai – struktūrinės sąlygos ir veikėjų sprendimai. Tyrime buvo taikyti dokumentų ir publikuotų užsienio ir Lietuvos autorių tekstų analizės bei interviu metodai. [Leidėjo anotacija]

ENThe transformation of Lithuanian agriculture from collective farming to market economy took place under extraordinary conditions. A transformation from a socialist state economy to a capitalist market economy was a very distinct development alternative for a modern society. A return to a market economy is not the same thing as a transformation into a new market economy. It is a specific transformation of past experiences into a new direction for the future. On the other hand, neither the Lithuanian society nor its agriculture or rural population were an exception in Central and Eastern Europe. All postsocialist countries faced similar challenges of transformational development. Lithuania differed from the other Central European societies (and was similar to the other Baltic States) because of its soviet past. The countries that were forcefully incorporated into the Soviet Union experienced incomparably more repressions from the totalitarian state and an incomparably greater transformation of their societies and all areas of life. A typological description of a return to a market economy reflects in a rather broad manner the particular development of a difficult transition. This transformation can be analysed from the perspective of entangled modernity and its consequences – hybrids. This reveals the universal processes of modern societies and their consequences, as well as the particular experiences of the region. It also explains the human and material losses tied to the specific type of transformation. From the perspective of entangled modernity and its consequent hybrids, the collective agriculture in Lithuania is a result of an entanglement between the colonial soviet model and the local rural economy, technology, society and culture. Collective agriculture was, first and foremost, aimed at accommodating the needs of the centralised soviet system. [From the publication]

DOI:
10.7220/9786094674778
ISBN:
9786094674785; 9786094674778
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/96621
Updated:
2022-08-11 10:48:50
Metrics:
Views: 32
Export: