Lietuvių kalbos žargono priesaginiai būdvardžiai ir subūdvardėję dalyviai
LTStraipsnyje aptarti 197 lietuvių kalbos žargono priesaginiai hibridiniai būdvardžiai ir 34 subūdvardėję dalyviai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos ir adaptacinės ypatybės yra nulemtos aiškaus dėsningumo: žargoniniai hibridai sudaromi pagal darybinius modelius. Nustatyta, kad dažniausia skolinių iš anglų kalbos afiksinio adaptavimo priesaga žargone yra -inis: su ja daugiausiai anglų kalbos kilmės hibridinių būdvardžių, slaviškos kilmės hibridinių būdvardžių su šia priesaga žymiai mažiau. Priesagos -iškas hibridų pasiskirstymas kitoks: anglų kalbos hibridinių būdvardžių su priesaga -iškas beveik dvigubai mažiau negu slaviškos kilmės. Lietuvių kalbos žargone labiausiai linkę būdvardėti neveikiamosios rūšies dalyviai, subūdvardėjusių veikiamosios rūšies dalyvių yra mažai. Subūdvardėję neveikiamosios rūšies dalyviai dažniausiai turi neigiamą perkeltinę reikšmę ar vartojami kaip vulgarizmų substitutai. [Iš leidinio]
ENThe article analyses 197 suffixal hybrid adjectives and 34 adjectival participles from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrows with affixal adaptation are adapted to the language system, and the adaptive features are determined by regularities: hybrids replicate word-formation models from the Standard Lithuanian language. It was found that the most common suffix of affixal adaptation of borrowings from English is the suffix -inis. Distribution of hybrids with the suffix -iškas is different: almost twice less English originated hybrid adjectives with this suffix than Slavic languages. Adjectival passive participants are most commonly used in Lithuanian slang. Passive participles are the most likely to adjectivize, and there are only few adjectivized active participles in Lithuanian slang. Adjectivized passive participles usually have a negative figurative meaning or are used as substitutes for vulgarisms. [From the publication]
- Akcentologija / Antanas Pakerys. Kaunas : Šviesa ; 1994-2002. 2 d. (423, 629 p.).
- Būdvardiškųjų žodžių derinimo ryšio įsisavinimas dvikalbystės sąlygomis / Jonas Stepšys. Taikomoji kalbotyra. 2023, 20, p. 172-182.
- Būdvardiškųjų žodžių derinimo sunkumai: eksperimentinis dvikalbių vaikų ir svetimkalbių suaugusiųjų kalbos tyrimas / Jonas Stepšys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Darbai ir dienos 2024, t. 81, p. 117-136.
- Būdvardžių su priesagomis -ingas (-a), -inis (-ė) ir -iškas (-a) istoriniai ryšiai / Sauliu Ambrazas. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 1, p. 17-22.
- Dabartinė lietuvių terminologija / Stasys Keinys. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 497 p.
- Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai / Jolanta Vaskelienė, Ramunė Kučinskienė. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 153-161.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Gyvasis skolinių priderinimas ir teikyba / Stasys Keinys. Žmogus ir žodis. 2007, 1, p. 70-74.
- Hibridiniai anglų kalbos kilmės veiksmažodžiai su priesaga "-inti" lietuvių kalbos žargone: morfologija ir adaptacinės ypatybės / Robertas Kudirka. Lietuvių kalba. 2021, 16, p. 25-50.
- Kalbos dalių paribio problemos / Aurimas Markevičius. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 67, p. 140-155.
- Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
- Lietuvių kalbos polonizmų žodynas / Rolandas Kregždys. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 763 p.
- Lietuvių kalbos žargono daiktavardžiai su slaviškomis priesagomis: skoliniai ir hibridai / Robertas Kudirka. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
- Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių / Robertas Kudirka. Respectus philologicus. 2019, Nr. 36 (41), p. 47-59.
- Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės / Robertas Kudirka. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 272-309.
- Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje / Stefano M. Lanza. Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 202-213.
- Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Latvian / Jurgis Pakerys. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2016, 20 (1), p. 147-162.
- Nauji nekaitomi žodžiai dabartinėje lietuvių kalboje / Asta Ryklienė. Acta linguistica Lithuanica. 2000, t. 42, p. 22-32.
- Subūdvardėjusių lietuvių kalbos dalyvių atpažinimo kriterijai / Laima Jancaitė. Taikomoji kalbotyra. 2023, 20, p. 183-207.
