Kiek istorinės informacijos esama dvikalbiuose žodynuose?

LTVystantis struktūrinei semantikai, buvo itin pabrėžiamas skirtumas tarp enciklopedinių ir lingvistinių žodynų, ir šiuose negalėjo būti jokių enciklopedinių žinių arba jos turėjo būti sumažintos iki minimumo. Vėliau suvokta, kad neįmanoma parengti žodyno nenaudojant enciklopedinių paaiškinimų, kurie padaro žodyną patrauklesnį, įdomesnį skaityti ir taip labiau naudojamą. Tai ypač aktualu rengiant dvikalbius žodynus – juk juose derinamos ne tik dvi kalbos, bet ir dvi kultūros. Šiuolaikinių žodynų antraštynuose yra nemažai leksikos, susijusios su pažintinėmis sritimis (fizika, medicina, botanika ir t. t.), tad joms paaiškinti pateikiama įvairi enciklopedinė informacija. Straipsnyje analizuojamas vienõs iš enciklopedinių žinių srities – istorinių žinių – pateikimas keturių dvikalbių žodynų mikrostruktūroje ir iš dalies makrostruktūroje. Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį bei analitinį metodus. Tyrimo šaltiniu pasirinktì šie žodynai: Broniaus Piesarsko "Didysis lietuvių-anglų kalbų žodynas" (2006), Antano Lyberio "Lietuvių-rusų kalbų žodynas" (2015), Danguolės Melnikienės "Didysis lietuvių-prancūzų kalbų žodynas" (2012) ir Evaldos Jakaitienės bei Sturlos Berg-Olsen "Lietuvių-norvegų kalbų žodynas" (2016). [Iš leidinio]

ENDuring the development of structuralist semantics, there was a strong emphasis on distinguishing encyclopaedic and linguistic dictionaries. In the latter, any reference to encyclopaedic knowledge should be absent or kept to a minimum. Later it was realised that it is impossible to write a dictionary without using any encyclopaedic explanations. Those explanations make a dictionary more attractive, more interesting to read, and therefore more usable. This is particularly important when preparing bilingual dictionaries because it is two languages and two cultures that are being aligned and compared. As lexica related to cognitive fields (physics, medicine, botany, etc.) is incorporated into the nomenclature of modern dictionaries, relevant encyclopaedic information is then added by way of explanation. Accordingly, this article examines, based on analytical and descriptive methods, how historical knowledge is presented in the micro-and partly macro-structures of four dictionaries: "The Great Lithuanian-English Dictionary" (2006), "Lithuanian-Russian Dictionary" (2015), "The Great Lithuanian-French Dictionary" (2012) and "Lithuanian-Norwegian Dictionary" (2016). [From the publication]

• Dvikalbiai žodynai Lietuvoje : megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai / Danguolė Melnikienė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 263 p.
• Enciklopedinės žinios dvikalbiuose žodynuose: geografijos sritis / Aušra Valančiauskienė. Verbum. 2019, t. 10, 1 pdf (13 psl.).
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.