Audiovizualinio vertimo terminų vartosenos variantiškumas

LTDidėjanti sukurtų audiovizualinių produktų pasiūla yra glaudžiai susijusi su jų vertimu tikslinei auditorijai. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasitelkiami įvairūs vertimo būdai: vieni audiovizualiniai kūriniai yra dubliuojami, kitiems taikomas užklotinio vertimo būdas, dar kitiems kuriami subtitrai ar surtitrai. Kurtiesiems ir neprigirdintiems žiūrovams prieinamumą prie audiovizualinio turinio suteikia specializuoti subtitrai, o akliesiems ir silpnaregiams – garsinis vaizdavimas. Kiekvienam audiovizualinio vertimo būdui įvardyti ir jo charakteristikai apibrėžti taikomi saviti terminai, kurių įvairovė dažnam vartotojui yra tarsi savotiškas terminų labirintas. Šiame straipsnyje siekiama aptarti terminus, susijusius su audiovizualinio vertimo sritimis ir būdais, apibrėžti jų skirtumus ir panašumus bei pateikti terminų klasifikaciją. Be to, aptariant susiklosčiusią terminų vartojimo problematiką, straipsnyje pateikiamos atliktos apklausos įžvalgos ir rezultatai, kurie atskleidžia audiovizualinių produktų naudotojams iškylančius klausimus, susijusius su terminų suvokimu ir taikymu. [Iš leidinio]

ENThe growing supply of audiovisual products is closely linked to their translation to the target audience. In Lithuania, as well as in other countries, various modes of audiovisual translation are applied: some audiovisual works are dubbed, some are translated using voice-over, and still others are subtitled or surtitled. Deaf and hard of hearing viewers have access to the audiovisual content with the help of specialized subtitles; whereas the blind and partially sighted gain access via audio description. Each mode of audiovisual translation is defined by particular terms and specific characteristics, the variety of which may frequently seem like a kind of terminological maze for their users. This article aims at defining terms related to both the field of audiovisual translation and its modes by examining their differences and similarities to provide a structured classification of these terms. The paper also presents the insights and results of the survey, which reveals consumers’ ambiguities about the perception of audiovisual products and the application of audiovisual translation terminology. [From the publication]

• Daugiakalbiai filmai: turinio perteikimas Lietuvos kurtiems žiūrovams / Jurgita Kerevičienė. Darnioji daugiakalbystė 2023, 22, p. 184-211.
• Garsinio vaizdavimo raida Lietuvoje ir vokiškai kalbančiuose kraštuose / Eglė Alosevičienė, Laura Niedzviegienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2016, t. 23, p. 243-256.
• Kinas ir teatras visiems: audiovizualinių produktų pritaikymo neregiams ir silpnaregiams bei kurtiems ir neprigirdintiems žiūrovams gairės / Jurgita Kerevičienė, Laura Niedzviegienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 95 p.
• Kultūrinių realijų pavadinimų vertimas dubliažui: analizės modelis / Jurgita Astrauskienė, Danguolė Satkauskaitė. Respectus philologicus. 2022, Nr. 41 (46), p. 193-206.
• Lietuvos žiūrovų požiūris į pagrindinius audiovizualinio vertimo būdus / Indrė Koverienė, Danguolė Satkauskaitė. Kalbų studijos. 2014, Nr. 24, p. 26-35.
• Medijų prieinamumas Lietuvoje: audiovizualinis turinys įvairių klausos bei regos galimybių žiūrovams / Jurgita Kerevičienė, Laura Niedzviegienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 102 p.