Lietuvių atsisakymai ir jų mandagumas

LTStraipsnyje aptariamas atsisakymų patenkinti prašymus tyrimas. Atsisakymas yra rizikingas šnekos aktas: gali pakenkti adresato įvaizdžiui ir komunikantų tarpusavio santykiams, tad jį atliekant labai svarbus mandagumas. Darbe siekta ištirti, kokias atsisakymų patenkinti prašymus strategijas, pastrateges, vidines ir išorines modifikacijas renkasi lietuviai merginos ir vaikinai. Tiriamąją medžiagą sudaro diskurso kūrimo testu iš studentų surinkti pasakymai. Analizuoti 1046 atsisakymai. Apibendrinant rezultatus teigiama, kad įprastai atsisakoma netiesiogiai. Jeigu atsisakoma tiesiogiai, dažniausiai pasitelkiama mažiausiai tiesioginė pastrategė – nurodomas negalėjimas patenkinti prašymą. Merginos ją taikė dar dažniau nei vaikinai. Atsisakymų (ypač tiesioginių) branduoliai gausiai paremiami išorinėmis modifikacijomis, ypač merginų. Sociokultūriškai lietuviams priimtiniausia ir mandagiausia atrodo atsiprašyti ir papildomai pateikti atsisakymo priežastį. Atsisakant akivaizdžiai dominuoja pozityvusis mandagumas – stengiamasi kuo labiau atsižvelgti į adresato norus, poreikius, išreikšti solidarumą, palaikymą. [Iš leidinio]

ENThis study investigates Lithuanian refusals to comply with requests. Refusals are face-threatening speech acts. They can endanger social relationships, and therefore require mitigation by employing politeness means. The aim of the study is to find out strategies, sub-strategies, internal and external modifications of Lithuanian refusals. The research data was collected from students using an open-ended discourse completion test and consists of 1046 refusals. Summarizing the results, it can be stated that Lithuanians opt for indirect refusals. When refusing directly, the least straightforward strategy – stating the inability to comply with a request – is used, especially by women. Refusals (especially the direct ones) are often mitigated with external modifications that were again more frequent in women’s responses. Socioculturally, the most acceptable and thus polite way to refuse in Lithuanian is to apologize and provide reasons. Overall, there is a clear tendency to express positive politeness when refusing. [From the publication]

• Adresato įvardijimo raida / Jurgita Girčienė. Žmogus kalbos erdvėje. 2013, 7, p. 613-621.
• Direktyvai kaip ilokucinių aktų rūšis / Eglė Gudavičienė. Lituanistica. 2006, Nr. 3, p. 60-68.
• Kalbinis mandagumas nekilnojamojo turto skelbimuose: prašymai / Agnė Aleksaitė. Res humanitariae. 2022, t. 30, p. 26-47.
• Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas : prašymai / Inga Hilbig. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 272 p.
• Lietuvių kalbos etiketas : semantika ir pragmatika / Giedrė Čepaitienė ; Šiaulių universitetas. Humanitarinis fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 343 p.
• Pasisveikinimas ir atsisveikinimas XX a. Lietuvos kaime / Andželika Bylaitė-Lapinskienė. Kalbos kultūra. 2004, 77, p. 142-149.