How resistance to educational changes is associated with the interests of educational subjects : the case of the Lithuanian secondary school

LTŠiuolaikinėje visuomenėje yra būtini edukaciniai pokyčiai, tačiau požiūris į vykstančius pasikeitimus gali būti labai įvairus. Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kaip švietimo subjektų interesų pasireiškimas veikia pedagogų priešinimąsi edukaciniams pokyčiams. Atliktoje apklausoje dalyvavo mokyklų direktoriai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų mokyklų, taip pat rajonų ir savivaldybių švietimo skyrių darbuotojai bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, iš viso 300 mokytojų, 175 mokyklų direktoriai ir 40 švietimo politikų. Tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad švietimo subjektų skirtingi interesai veikia pedagogų priešinimąsi edukaciniams pokyčiams. Dažniausios priežastys, dėl kurių pedagogai priešinasi pokyčiams, yra šios: nerimas dėl ateities, informacijos apie pokytį trūkumas, pedagogų konservatyvumas, žinių ir kompetencijų trūkumas, neaiškūs reformos tikslai, papildomo darbo baimė, pokyčio svarbos nesupratimas. Mokytojai labiausiai priešinasi profiliuoto mokymo įdiegimui, programų ir projektų kūrimui ir vykdymui, mokyklos tinklo optimizavimui, mokyklų reorganizavimui, o taip pat išoriniams pokyčiams, kuriuos inicijuoja Švietimo ir mokslo ministerija bei rajono ir savivaldybės švietimo skyriai. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad švietimo subjektų grupės (švietimo paslaugų teikėjai, t. y., mokytojai ir mokyklų direktoriai, bei švietimo politikai) neturi aiškių sričių, kuriose interesai sutampa.Reikšminiai žodžiai: Pasiprešininimas pokyčiams; Edukaciniai pokyčiai; Vidurinė mokykla; Resistance to changes; Educational changes; Secondary school.

ENEducation changes are inevitable in modern society; however, the attitude towards them may be highly different. The article tackles a question how different interests of education parties affect pedagogical resistance to educational changes. The survey involved school directors and teachers from various Lithuanian cities, small towns, and villages; employees of regional and municipal education centres, and specialists from the Ministry of Education and Science (300 teachers, 175 schools directors, and 40 education politics in total). The results of the survey allow maintaining that different interests of education parties affect pedagogical resistance to educational changes. The most common reasons why pedagogies resist changing are the following: concern about the future, lack of the information about certain change, unclear objectives of the reform, fair of additional job, and misunderstanding the importance of the change. Pedagogies mostly resist to implementing the profiled teaching, creating and developing programmes and projects, optimising school network, reorganising school system, as well as external changes initiated by the Ministry of Education and Science, regional and municipal education departments. The results of the survey disclosed that education parties (education service providers, i.e. teachers, school directors, and education politics) do not have clear areas of common interests.