LTEfektyvi komunikacija hiperdinamiškoje aplinkoje šiandien tampa neatsiejama kiekvienos organizacijos, o taip pat ir muziejaus sėkmingo egzistavimo socialinės rinkos aplinkoje sąlyga. Siekiant prisitaikyti prie informacinės visuomenės dabarties iššūkių ir kintančių jos poreikių, muziejams svarbu prisitaikyti prie aplinkos, kurioje vartojimas bei naujos technologijos užima stiprias pozicijas. Vis didesnį visuomenės, o kartu ir organizacijų įsitraukimą į informacinių technologijų aplinką, socialinių medijų kanalus lemia civilizacijos raidos logika ir naujų – Y (angl. Generation Y) ir Z (arba skaitmeninės) – kartų lūkesčiai bei specifika. Kartų problemas nagrinėja tokios mokslo kryptys, kaip filosofija ir sociologija. Žymus pastarosios krypties atstovas filosofas, sociologas Karlas Manheimas (Karl Mannheim) 1923 metais parašė studiją Kartų problema (angl. The Problem of Generations), kuri išpopuliarino kartų teoriją. Tačiau diskusijų kartų klausimais itin padaugėjo po 1991 metais išleistos ir išpopuliarėjusios rašytojo bei dramaturgo, istoriko Viljamo Štrauso (William Strauss) ir amerikiečių ekonomisto, sociologo Neilo Houvo (Neil Howe) knygos Kartos (angl. Generations). Pagal Štrauso ir Houvo teoriją, apytiksliai kas 20 metų užauga nauja unikali žmonijos karta, kuriai būdingi unikalūs bruožai: laikotarpio istorinis-socialinis fonas, vertybės, mąstymas ir kt. Mokslininkai šias kartas pavadino „X“, „Y“, „Z“. [Iš straipsnio, p. 54]Reikšminiai žodžiai: SSGG; Muziejus; Y karta; Z karta; Socialinės medijos. Keywords: SWOT; Museum; Generation Y; Generation Z; Social media.