Bendradarbiavimo realybė tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė ugdymo realybėje egzistuojančią bendradarbiavimo situaciją tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Analizuojamos pedagogų ir tėvų bendros veiklos ir keitimosi informacija formos bei kiti su bendradarbiavimu susiję veiksniai. Paaiškėjo, kad pedagogams bendraujant su tėvais vyrauja individualios ir dažnai vienkryptės informacijos perdavimo formos: individualūs pokalbiai, bendri tėvų susirinkimai, įrašai pasiekimų knygelėse, pokalbiai telefonu. Pedagogų tarpusavio bendravimas aktyvesnis, tačiau dažniau orientuotas į individualius pokalbius, konsultacijas, individualų tobulėjimą, o ne į komandinį darbą ir kolegialų problemų sprendimą. Vaikai, turintys SUP, ir jų tėvai dažnai atsiduria atskirties situacijoje – su jais mažai bendraujama, dažnai nesuteikiama galimybių įsitraukti ir kartu spręsti vaikų ugdymo(si) problemų. Specialistai su tėvais tiesiogiai beveik visai nebendrauja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Specialieji ugdymosi poreikiai; Ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimas; Šeimos įtraukimas.

ENThe article presented a research which it results demonstrated a communications situation existing in the reality of education in meeting the special educational needs of a child in a school of general education. The article analyses the forms of common activity of pedagogues and teachers and the exchange of information, and other factors related with collaboration. The research demonstrated that when pedagogues co-operate with parents, the individual and often mono-directional forms of information transfer take place: individual interviews, common meetings of parents, remarks in achievement books, communication by telephone. Mutual communication between pedagogues is more active, but often is targeted to individual conversations, consultations, individual improvement, but not to the teamwork and collegial solution of problems. Children will disorders and their parents often face a situation of isolation: they experience insufficient communication, they often are deprived of possibilities of being included in solving educational problems of their children. Specialists almost do not communicate with parents directly.