Porównanie statusu konstytucyjnego rządu w Polsce i na Litwie w kontekście semiprezydenckiej formy rządów

LTŠiame straipsnyje yra palyginamas Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių konstitucinis statusas, tačiau į šį palyginimą įvedamas dar „trečias kriterijus”, t.y. Prancūzijos Vyriausybės konstitucinė samprata, siekiant parodyti, kaip ir kiek pirmųjų dviejų valstybių Vyriausybių statusas atitinka Prancūzijos Vyriausybės kompetenciją, veikiančią vadinamoje pusiauprezidentinėje valdymo formoje. Straipsnyje pasitvirtino pradinė hipotezė, kad Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių konstitucinis statusas yra labai panašus, o jo panašumas sąlygotas analogiškos valdymo formos. Straipsnyje taip pat konstatuojama, kad Prancūzijos V-osios Respublikos Vyriausybės statusas didesnę įtaką turėjo 1997 m. Lenkijos Konstitucijai, nei 1992 m. Lietuvos Konstitucijai. Šis teiginys grindžiamas šiais argumentais: Lenkijos Konstitucijoje Ministras Pirmininkas turi daugiau galių nei Lietuvos Konstitucijoje numatytas Ministras Pirmininkas; Lenkijos Konstitucijoje numatyta Kabineto taryba (Rada Gabinetowa), kuriai pirmininkauja Prezidentas, turi tam tikrų teorinių panašumų su Prancūzijos Ministrų tarybos (Conseil des ministres) statusu; Lenkijos Konstitucijoje numatytas Valstybės tribunolas (Trybunał Stanu), turintis įgaliojimus taikyti baudžiamąją atsakomybę Vyriausybės narių atžvilgiu, taip pat kažkiek primena Respublikos Teisingumo teismo (Cour de justice de la République) kompetenciją, numatyta Prancūzijos Konstitucijoje. [Iš leidinio]

• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Lietuvos konstitucinė teisė / redakcinė kolegija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 946 p.
• Parlamentinė kontrolė / Gintaras Kalinauskas. Vilnius : Registrų centras, 2010. 2 d.