Podstawy statusu Rządu Litwy i aktualności konstytucyjne z lat 2016-2018

LTLietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje atsispindintis Vyriausybės statuso modelis – savitas ir iš dalies prieštaringas tuo, kad: 1) faktinės viešosios valdžios centru laikytinos Vyriausybės sudarymo ir veiklos konstitucinio reglamentavimo abstraktumas (ne išsamumas) nesubalansuotas su Seimo ir Respublikos Prezidento statuso reglamentavimo apimtimi (išsamumo ir detalumo laipsniu). Tai sudaro prielaidas pasireikšti kurioziniam Seimo ir Vyriausybės statuso pagrindų oficialaus aiškinimo apimčių disbalansui, atsispindinčiam Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos pirmajame ir paskutiniame leidiniuose atitinkamai 2010 m. ir 2017 m. (Seimui skiriama virš 80 puslapių, o Vyriausybei – per pusę mažiau: 2010 metais – mažiau nei trisdešimt, o 2017 m. – net mažiau nei dvidešimt puslapių); 2) įtvirtintas Vyriausybės solidarinės atsakomybės Seimui (bet ne Respublikos Prezidentui) principas, taip pat ministrų (tačiau ne Ministro Pirmininko) atsakingumo Seimui ir Respublikos Prezidentui principas sudaro galimybes Vyriausybei vadovaujančiam premjerui politiškai ignoruoti Respublikos Prezidentą užsitęsus įtampoms ir konfliktams; 3) nustatyta Seimo galimybė pareikšti politinį nepasitikėjimą išimtinai vienam ministrui, tuo esą niekaip nerodant priešiškumo (tą ministrą palaikančiam) Ministrui Pirmininkui; numatyta Seimo mažumos pasitikėjimą turinti Vyriausybė, kurios programai Seimas pritaria „posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma“.4) nenustatytas premjero konstitucinių galiojimų sąrašas; nenumatytas vicepremjeras ir ministras „be portfelio“; Vyriausybei nesuteiktos galios kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento aktų; 5) Seimo 2004 m. liepos 13 d. pakeista Konstitucija įtvirtina tokias Vyriausybės priimamas rezoliucijas (dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus), kurios iki šiol Konstituciniame Teisme nebuvo (ateityje vargu ar bus) konstituciškai ginčijamos ir tiriamos atitikties Konstitucijai aspektu, nors tomis rezoliucijomis visgi įgyvendinama dalis konstituciškai varžomos valstybės valdžios, kurią teisinėje valstybėje, iškilus argumentuotoms konstitucinėms abejonėms, iš esmės turėtų kontroliuoti Konstitucinis Teismas. Jo 2018 m. kovo 2 d. nutarimas, deja, atspindi diskutuotiną (neįtikinamą) poziciją, kad Konstitucinis Teismas netiria preliminarios Vyriausybės valios išraiškos, kurią rodo Vyriausybės įstatyme sukonkretintuose Vyriausybės pasitarimuose (rengiamuose prieš Vyriausybės posėdžius) priimti sprendimai. Galėtų formuotis ir tokia Lietuvos konstitucinė tradicija, kai Respublikos Prezidento paskirtas Ministras Pirmininkas prisiekia Seime tam, kad įgytų legitimaciją atlikti pirmuosius veiksmus: a) teikti Respublikos Prezidentui ministrų kandidatūras; b) rengti ir teikti Seimui Vyriausybės programą; c) dalyvauti Seimui svarstant, ar pritarti šiai programai; d) prireikus, jei Seimas paprašo patikslinti programą ar jai pirmą kartą nepritaria, ją tikslinti ar iš naujo (antrą kartą) rengti bei teikti.„Nepilnos“ Vyriausybės sudėties patvirtinimas Respublikos Prezidento 2016 m. lapkričio 30 d. dekretu galėjo būti perspektyviai ginčijamas Konstituciniame Teisme, tačiau iš esmės vertintinas kaip konstituciškai toleruotinas, juo labiau tuo aspektu, kad „pilna“ Vyriausybės sudėtis visgi buvo patvirtinta prieš Seimui pritariant Vyriausybės programai. Vyriausybės įstatyme reglamentuojamos kasmetinės Ministro Pirmininko ir ministrų atostogos – politinis kultūrinis ir teisinis unikumas palyginti su įstatymuose nenumatytomis Seimo narių ir Respublikos Prezidento kasmetinėmis atostogomis. Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kovo 8 d. bei balandžio 12 d. nutarimai – naujausi Vyriausybės konstitucinio statuso doktrininės sampratos šaltiniai ir kartu šios institucijos (taip pat jos nariais esančių ministrų) veiklos aktualijų atspindžiai. [Iš leidinio]

• Administracinė teisė : bendrieji teorijos klausimai, valdymo aktų institutas, ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai / Arvydas Andruškevičius ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Registrų centras, 2008. 399 p.
• Administracinė teisė : teorija ir praktika. D. 1 / Audrius Bakaveckas. Vilnius : MES, 2012. 464 p.
• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Delimitation of the powers of the Seimas and the government : some aspects of constitutional doctrine / Vytautas Sinkevicius. Jurisprudencija. 2010, Nr. 1 (119), p. 43-68.
• Konstitucijos 25-mečio fenomenas: subrandinimo veiksniai ir iššūkiai / Egidijus Šileikis. Teisė. 2018, t. 106, p. 7-26.
• Konstitucinė valstybės tarnybos samprata ir valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija / Vaidotas A. Vaičaitis. Teisė. 2011, t. 78, p. 119-136.
• Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir įgaliojimai / Paulius Vinkleris. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2002. 207 p.
• Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2005. 391 p.
• Oficialios administracinės doktrinos reikšmė konstitucinei normų patikrai ir oficialiai konstitucinei doktrinai / Egidijus Šileikis. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2015, 14, p. 64-100.
• Parlamentinė kontrolė / Gintaras Kalinauskas. Vilnius : Registrų centras, 2010. 2 d.
• Teisėjų tarybos konstitucinio statuso aspektų įžvalgos teismų finansavimo ir teisėjų atleidimo aktualijų kontekste / Egidijus Šileikis. Konstitucinė justicija Lietuvoje: trys veiklos dešimtmečiai / redaktorės: Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 404-445.