Skirtingų šalių taikomų ekonomikos skatinimo priemonių krizės ir pokriziniu laikotarpiu efektyvumo tyrimas
LTNors praėjo daug laiko nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau pasaulio ekonomika vis dar susiduria su rimtais sunkumais, kylančiais dėl natūralių ekonominių svyravimų ir dėl kitų globalių iššūkių. Ekonomikos svyravimai vienoje šalyje daro didelę įtaką ir kitos šalies ekonomikai, kartu keičiasi gyventojų lūkesčiai ir gyvenimo sąlygos. Siekdamos išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį, ekonominę pažangą ir gyventojų gerovę šalių vyriausybės stengiasi sumažinti ekonominės krizės poveikį, renkasi bei taiko įvairias ekonomikos valdymo priemones. Tyrime analizuosime dėl Covid-19 pandemijos kilusią ekonominę krizę ir atsaką į ją. Šio darbo tikslas palyginti Lietuvos, Latvijos, Estijos taikytas ekonomikos skatinimo priemones, jų poveikį, efektyvumą bei įtaką šalies ekonominiams rodikliams kriziniu laikotarpiu. Straipsnyje bus atskleisti finansinėms krizėms būdingi bruožai, pateiktas krizės sampratos apibrėžimas mokslinių tyrimų kontekste, palyginta Lietuvos, Latvijos, Estijos krizių valdymo patirtis, koreliaciniu, regresiniu vertinimo metodu nustatyti vidaus vartojimui turintys įtaką veiksniai, pateikta lygintų šalių BVP prognozė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonomikos vystymosi ciklai; Krizė; Pokrizinis laikotarpis; Pandemija; Ekonomikos skatinimo priemonės; Nedarbas; BVP; Valstybės skola. Keywords: Economic development cycles; Crisis; Post-crisis period; Pandemic; Economic stimulus measures; Unemployment; GDP; Public debt.
ENAlthough much time has passed since the Great Depression, the world economy is still facing serious difficulties due to natural economic fluctuations and other global challenges. Economic fluctuations in one country have a major impact on the economy of another, along with changes in people‘s expectations and living conditions. In order to maintain the standard of living, economic progress and the well-being of their populations, national governments try to mitigate the impact of the economic crisis by adopting and applying various economic management measures. In this study, we will analyse the economic crisis and the response to it as a result of the Covid-19 pandemic. The aim of this paper is to compare the economic stimulus measures taken by Lithuania, Latvia and Estonia, their impact, effectiveness and influence on the country‘s economic performance during the crisis period. The paper will reveal the characteristics of financial crises, provide a definition of the concept of crisis in the context of scientific research, compare the experience of crisis management in Lithuania, Latvia and Estonia, use correlation and regression estimation to identify the factors influencing domestic consumption, and present a forecast of the GDP of the compared countries. [From the publication]
- Banko sektoriaus veiklos efektyvumo vertinimas / Modesta Radavičiūtė, Irena Danilevičienė. 22-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba", 2019 m. vasario 13-14 d. Vilnius. Vilnius : Technika, 2019. 1 pdf (7 p.).
- Darbuotojų atleidimų priežastys ir kaitos tendencijos Lietuvoje (2018-2022) / Inga Nomeikienė. Regional formation and development studies. 2023, Nr. 3 (41), p. 53-63.
- Darnaus vystymosi sričių dinamikos vertinimas Lietuvoje / Remigijus Čiegis, Aidas Dilius, Asta Mikalauskienė. Regional formation and development studies. 2014, Nr. 1 (12), p. 45-59.
- IT incidents management systems in the practice of e. business processes / Artūras Mažeika, Vilma Misiūnaitė, Kristina Miliūtė, Rimantas Petrauskas. 6th International Scientific Conference Business and Management, May 13-14, 2010. Vilnius: Technika, 2010. P. 869-875.
- Krizės valdymo veiksniai ir priemonės Lietuvos įmonėse / Alvydas Baležentis, Juozas Vijeikis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2010, Nr. 4 (23), p. 25-33.
