Teksto ir vaizdo dialogas A. Nykos-Niliūno "Čiurlionio gyvenimo etiuduose"

LTŠio straipsnio objektas - vieno iš žymiausių lietuvių kūrėjų M.K. Čiurliono intertekstai - yra dėmesio vertas reiškinys XX a. lietuvių poezijoje. Poezija, rašyta pagal menų dialogui atviro kūrėjo darbus, skatina atkreipti dėmesį į vizualiųjų menų raišką, muziką, dokumentinį palikimą. Originaliai dialoginius santykius atveriančiuose tekstuose peržengiamas meno kūrinių turinys ir įprasminamas, interpretuojamas M.K. Čiurlionio meninės veiklos savitumas. Susiduriama su nuorodų tinklu: poetai jas ne vien įtraukia į tekstų turinį, bet ir keičia. Analizuojamas Alfonso Nykos-Niliūno ciklas „Čiurlionio gyvenimo etiudai" (1941-1943) aktualizuoja M.K. Čiurlionio likimą ir kūrybos pobūdį. Tekste pastebimi paveikslų „Rex“ (1909), „Laidotuvių simfonija“ (1903) motyvai leidžia permąstyti jų semantines galimybes. Tekstų cikle “ pastebimas ryšys su įvairiais kūriniais turi ekfrazėms ir ikonotekstui būdingų bruožų: atsekami bendrieji paveikslų bruožai (ir M.K. Čiurlionio tapybos stilius), ryškiausi elementai, remiamasi permąstytomis kūrinių idėjomis, kurios savarankiškų tekstų plane tampa poetinio vaizdo kūrimo jungtimi. „Čiurlionio gyvenimo etiuduose“ išplėtojamas kūrybos prigimties antinomiškumas, subjekto susidūrimas su pasaulio suvokimą keičiančia destruktyvia jėga, kurią įprasmina ir akustinis teksto lygmuo. [Iš leidinio]

ENThe research object of this article - the intertext in one of the most prominent Lithuanian artists Mikalojus Konstantinas Čiurlionis’s writings is a phenomenon of the 20th-century Lithuanian poetry. Poetry, based on his works of an artist open for dialogue between arts, encourages to pay attention to the expression of visual arts, music, and documentary heritage. Texts that unconventionally disclose dialogic relations also reflect on a creation process, interpret and signify the phenomenon of Čiurlionis’s artistic activity. There is also an encounter with a network of intertextual links: poets not only incorporate them into the content of texts but also modify them. The analysed Alfonsas Nyka-Niliūnas’s cycle, called “Čiurlionio gyvenimo etiudai” (Etudes of Čiurlionis’s Life], (1941-1943) actualises Čiurlionis’s fate and the nature of his creation. Motifs implicated from paintings “Rex” (1909) and “Laidotuvių simfonija” |Funeral Symphony] (1903) allow for rethinking their semantic possibilities. A noticeable connection with various works in the text cycle has typical features to ekphrasis and iconotexts: the general features of the paintings and the most prominent elements might be traced (as well as M.K. Čiurlionis’s painting style); the author refers to the rethought ideas of works, which become a connection of poetic image creation in a design of independent texts. “Čiurlionio gyvenimo etiudai” explicate the antinomy in the nature of creation, the collision of a subject with a destructive power changing the understanding of the world, which is meaningfully delivered by an acoustic level of the text. [From the publication]

• Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas / Irina Melnikova. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 376 p.
• M. K. Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo / Rasa Andriušytė-Žukienė. Vilnius : Versus aureus, 2004. 248 p.