LTStraipsnyje siekiama išskirti ir apibrėžti M.K. Čiurlionio peizažinėse kompozicijose naudojamus perspektyvos tipus, pateikti klasifikacijos apmatus. Perspektyva traktuojama dvejopai: tapatinant su tapybinės erdvės organizavimo principais (išgaunant trimatę iliuziją dvimatėje erdvėje); ir, remiantis tais principais, sukurtu erdvinės semantikos tipu. Todėl bus siekiama apibrėžti ne tik perspektyvos, bet ir jos pagalba išgaunamos erdvės tipą. Netgi galima sakyti, kad perspektyvos tipų apibūdinimas yra ne tikslas, bet priemonė erdvinio vaizdinio semantikai interpretuoti. Keliamas klausimas, kokiu mastu čiurlioniška tapybinė perspektyva nesutampa su tikrovišką (akimi stebimą) vaizdinį atkuriančia perspektyva, ir kaip tokius nesutapimus - arba specifiškai čiurlionišką erdvės konstravimą - interpretuoti? Atsakant į šiuos klausimus bus bandoma skirti a) struktūrinę perspektyvos funkciją, organizuojančią tapybos pastangą į tam tikrą erdvinės aplinkos iliuziją, ir b) simbolinę funkciją, tai aplinkai suteikiančią vienokį ar kitokį prasminį krūvį. Iš esmės pritariama nusistovėjusiai nuomonei, kad Čiurlionio peizažinėse kompozicijose, ypač vėlyvosiose, kuriama sąlyginė, fantastinė, simultaninė, skirtingus žiūros taškus apjungianti erdvė, dažnai nesutampanti su okuliaro-centrine žiūra. Suprantama, tikroviškos ar sąlyginės erdvės konstravimas nebūtinai turi būti siejamas su vaizduojamos ikonografijos tikroviškumu ar fantastiškumu; fantastiniai motyvai gali būti įkelti į tikroviškai organizuotą erdvę ir atvirkščiai. Kita vertus, kai kuriais atvejais prasminis ikonografinių motyvų krūvis palaiko ir papildo erdvinės struktūros semantiką, todėl tam tikras dėmesys bus skiriamas ir jų interpretacijai. [Iš leidinio]
ENThe article aims to distinguish and define the types of perspective used in the landscapes of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis and to provide their classification outline. Perspective is treated in two ways: as organizing principles of pictorial space (by creating an illusion of a three-dimensional form in two-dimensional space); and. based on these principles, as the type of produced spatial semantics. Therefore, the article defines not only the perspective but also the type of space obtained through the perspective. It can even be maintained that the description of the kinds of perspective is not an aim. but rather a tool to interpret the semantics of a spatial image. A question is raised to what extent the perspective in Čiurlionis paintings does not coincide with the realistic image perspective observed by the eye and how we could interpret this discrepancy - as a unique construction of space by Čiurlionis? When providing answers to these questions the following is identified: (a) a structural function of the perspective which helps organize the painting effort into a particular spatial illusion of the surroundings, and b) a symbolic function by giving a specific meaning to the surroundings. In terms of semantics, Čiurlionis can be characterized by archetypal thinking, focusing on the fundamentals of existence. The artist does not seek so much to obscure the boundary between natural and supernatural, but rather to create a type of space that accommodates these ontological dimensions through semi-religious terms of the revelation/accommodation mysteries. Čiurlionis’ paintings could, therefore, be compared to the attempts to personify these mysteries through anthropomorphic or other forms, by creating an individual or transforming the conventional iconography. [From the publication]