LTStraipsnyje tiriama stalininės meno sampratos indoktrinacija ir ideologinė kontrolė dailės lauke. Dėmesys sutelkiamas į vieną pirmųjų režimo žingsnių, siekiant eliminuoti nacionalinės dailės dalį - 1950-ais Dailininkų sąjungos valdybos organizuotą dailininkų, žurnalistų, meno valdymo institucijų atstovų susirinkimą „Dėl M.K.Čiurlionio kūrybinio palikimo įvertinimo.“ Atskleidžiama oficialiojo diskurso atstovų, kurie traktavo Čiurlionio kūrybą kaip reakcingą buržuazinės Lietuvos kultūros paveldą, ir dailininkų bendruomenės narių priešstata. Išryškinamos manipuliacinės strategijos, kurias pasitelkdavo pastarieji, ieškodami doktrinai neprieštaraujančių argumentų pozityvaus Čiurlionio vaidmens lietuvių dailės istorijoje ir jo kūrybos išliekamosios vertės pagrindimui. [Iš leidinio]
ENThe paper researches the process of indoctrination into the Stalinist concept of art and its ideological control of the art field. The focus is on one of the first regime’s moves to eliminate part of the national art-the 1950s meeting of artists, journalists and representatives of art institutions held by the board of the Lithuanian Artists’ Union On the Assessment of M.K. Čiurlionis creative legacy. The paper discloses the opposition between the representatives of the official discourse who treated Čiurlionis’ art as a reactionary, cultural heritage of bourgeois Lithuania, and the members of the artistic community. It highlights the manipulative strategies employed by the latter seeking to wield arguments aligned with the official doctrine, which could demonstrate Čiurlionis’s positive role in the history of Lithuanian art and the lasting value of his work. [From the publication]