M. K. Čiurlionio chorinė muzika XX a. pradžios Vilniaus kultūros panoramoje

LTKūryba chorams nuolat domino Čiurlionį. Ją santykinai galėtume skirstyti į Varšuvos ir Leipcigo laikotarpių religinės muzikos kūrybą, Varšuvos, Druskininkų bei Vilniaus laikotarpių liaudies dainų išdailas mišriems ir vaikų chorams ir Vilniaus laikotarpio originalias kompozicijas vyrų chorui Sofijos Kymantaitės tekstais. Čiurlionio chorinė kūryba neatsiejama nuo jo chorinės veiklos, kuri tapo kompozitoriaus atsaku į lietuvių nacionalinio atgimimo iššūkį. Daugiatautis Vilnius tuomet buvo Rusijos imperijos provincija, tautiškai ir religiškai susiskaldęs, kuriame lietuviai - bene aktyviausia visuomenės dalis. Šis aktyvumas nesunkiai paaiškinamas - lietuvių kultūrinė veikla po 40 metų draudimų ir persekiojimų, pagaliau tampa legitimi. Vilniuje Čiurlionis atsiduria lietuvių tautinio atgimimo židinyje, suartėja su daugeliu žymių lietuvių inteligentų - Vileišių šeima, Vaižgantu, Petru Rimša, Antanu Žmuidzinavičiumi, Julija Žemaite, S. Kymantaite ir daugeliu kitų, kurie vėliau taps žymiais kultūros ir visuomenės žmonėmis. Kaip plėtojasi Čiurlionio veikla Vilniaus kultūros panoramoje, galime susidaryti gana aiškų vaizdą iš jo artimųjų ir draugų atsiminimų. Būsima žmona S. Čiurlionienė-Kymantaitė, sesuo Jadvyga Čiurlionytė, dailininkas A. Žmuidzinavičius, muzikas Juozas Tallat Kelpša perteikia didelį užsidegimą, su kuriuo Čiurlionis kimba į kultūros darbus - pirmosios lietuvių dailės parodos organizavimą, dainų rinkinio vaikams „Vieversėlis“ rengimą, dekoracijų, knygų viršelių kūrybą, publicistinę veiklą, vadovavimą „Kanklių“ draugijos chorui.Nors chorams parengti Čiurlionis atiduoda daug energijos ir širdies, ši veikla meniniu aspektu jo netenkina, nes dauguma choristų stokoja reikiamų duomenų ir išsilavinimo, taip pat kyla ir bendravimo problemų („žmonės nepatiklūs“, „susiskaldę į partijas“). Čiurlionio chorinėse išdailose J. Čiurlionytė pastebi muzikinės kalbos posūkį paprastumo linkme, tačiau derėtų pridurti, kad ši kryptis taip pat atskleidžia liaudies muzikos ir modernių komponavimo būdų organišką sintezę, pastarąsias technikas labiau sužmoginant, priartinant prie klausytojų. Liaudies dainų traktuotė dažnai pasižymi inovatyvia komponavimo prieiga, nemaža naujovių harmoninėje kalboje. Meniniu požiūriu vertingiausia chorinės kūrybos dalis yra minėtieji penki chorai S. Kymantaitės eilėms. Juose kompozitorius nebėra sukaustytas ribotų atlikimo galimybių ir leidžia muzikinei fantazijai plačiai išskleisti sparnus. Kūriniai yra sudėtingi, balsų melodinės linijos polifoniškai išplėtotos, harmoninė kalba nevengia chromatinių sekų. Čiurlionio chorinė kūryba svarbi dar tuo, jog ji buvo kompozitoriaus muzikos langas į platųjį pasaulį, nes jo chorinės išdailos pirmiausiai paplito ir išgarsino kūrėjo vardą. Choriniai kūriniai („Šėriau žirgelį“) taip pat buvo ir pirmieji jo kūriniai, įrašyti į plokšteles 1924 metais. Trukusi pusantrų metų Čiurlionio chorinė veikla ir kūryba Vilniuje (1907-1908) tapo svariu indėliu į Lietuvos muzikinės kultūros aruodą. [Iš leidinio]

ENChoral music had always been of Čiurlionis interest. It could be preliminarily divided into three main parts. In essence, the first is related to religious music from Warsaw and Leipzig periods, the second associates to folk songs harmonisations for mixed and children choirs of Warsaw, Druskininkai and Vilnius periods and the third is the original music for men choir of Vilnius period with Sofija Kymantaitė texts. Čiurlionis’s choral works could not be separated from his activities as a choral conductor and might be evaluated as composer’s patriotic answer to a call of Lithuanian national revival. At this time, multinational Vilnius was a deep province of the Russian Empire, nationally and religiously divided, where Lithuanians amounted only for two per cent, however, they were the most active part of the population. The enthusiastic spread of Lithuanian cultural activities could be easily explained: after 40 years of prohibitions and persecutions of Lithuanian national and cultural development became legitimate. Being in Vilnius, Čiurlionis positions himself among the leading figures of Lithuanian cultural, economical and, later, the political intelligentsia - Vileišiai family, writers Vaižgantas, Žemaitė, Kymantaitė, artists Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, and many others who then would become the prominent figures in culture and society. As Čiurlionis develops his activities in the Vilnius cultural panorama, a reasonably clear picture can be obtained from the memories of his relatives and friends.His wife Sofija and sister Jadvyga, painter Žmuidzinavičius and musician Juozas Tallat-Kelpša witness a total involvement of artist into various cultural activities organising of the first exhibition of Lithuanian arts, artistic societies, musical contests, preparation for printing collection of songs for schoolchildren “Vieversėlis” (Little Lark), painting of book covers, publicist work and work with a mixed choir of “Vilnius Kanklės”. In spite that Čiurlionis put a lot of his efforts and heart, he was not satisfied artistically as, the big part of singers lacked musicality and education, and communicational problems arose (“lack of trust among the people”, “separation into parties”). In Čiurlionis’s choir harmonisations, J. Čiurlionytė notices a shift in musical language towards simplicity. Still, it should be added that this direction also reveals an organic synthesis of folk music and modern compositional techniques, bringing the latter closer to the audience. Treatment of the songs is often innovative, and there is a lot of novelties in the harmonies. From the artistic point, the most valuable is the already mentioned Five choral works on S. Kymantaitė’s texts. They are not longer restricted by limited artistic performance of the composer and allow the fantasy of the artist to soar. The works are sophisticated; their melodic lines are enriched by polyphony and the harmonic language enlarged with chromaticisms. Choral works by Čiurlionis were important as they opened a window to the wider world for his music; thus, these compositions were among the first, which made the composer’s name famous. Choral works (“Šėriau žirgelį” [I fed a horse]) also were the first Čiurlionis musical works recorded on LPs in 1924. Čiurlionis choral works and activities during his stay in Vilnius (1907-1908) contributed significantly to the development of Lithuanian musical culture. [From the publication]

• Chorinis menas visuomenės kultūroje: Europos chorinė tradicija ir jos įsitvirtinimas Lietuvoje / Regimantas Gudelis. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. 308 p.
• Čiurlionio lietuvių liaudies dainų išdailos: naujos ištarmės / Rimantas Astrauskas. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas / sudarytojos Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. P. 319-335.
• Laiškai Sofijai / Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ; [sudarė Vytautas Landsbergis]. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 439 p.