LTŠiuo straipsniu siekiama kitaip pažvelgti į du šiuolaikinius menininkus: lietuvį M.K. Čiurlionį ir ispaną Federico Garcia Lorca. Tradiciškai biografinė asmenų gyvenimo analizė atliekama, prisilaikant chronologiškumo viena linijine kryptimi. Muzikos istorijos tyrinėjimai paprastai būna daugialypiai, tai reiškia, kad įvykis bus stebimas visur tuo pačiu metu, lyg tai būtų iš istorijos iškirptas sinchroninis pjūvis. Šis daugialypis požiūris buvo pasirinktas išsamiam šių dviejų žymių tapytojų-muzikantų-poetų palyginimui. Straipsnyje tiek Lorca, tiek Čiurlionis yra gretinami jiems bendrose meninių sričių terpėse: folkloro, fortepijono muzikos, kompozicijos, dramaturgo ir tapybos. Čiurlionis ir Lorca buvo skirtingos asmenybės, kurias smarkiai įtakojo jų epochos socialinės ir kultūrinės aplinkybės, [ie abu turėjo labai gerbtinų tautiškumo jausmą, įvaldė muzikos ir tapybos simbiozę, naudodami laiko ir judesio muzikinius elementus, kad savo muzikinėmis kompozicijomis, tvirtai įtvirtintomis erdvėje ir spalvoje, pasiektų norimo objekto dematerializaciją. [Iš leidinio]
ENThe article aims to look differently at two contemporary artists: Lithuanian M.K. Čiurlionis and Spanish Federico Garcia Lorca. Traditionally, a lifelong analysis of individuals takes the chronological approach and move in a single linear direction. Exploration in music history usually takes a multidimensional approximation meaning interception of event everywhere at the same moment in time like carving a synchronic slice out of the history. This multifaceted approach was chosen for a detailed comparison of two prominent painters-musicians-poets. In the paper, both Lorca and Čiurlionis are juxtaposed in all common artistic areas: folklore, piano music, composition, drama playwright, and painting. Čiurlionis and Lorca had different personalities heavily influenced by their respective socio-cultural circumstances. They both shared highly respected sense of nationality, mastered a symbiosis of music and painting introducing musical elements of time and movement to arrive at the dematerialisation of the object with their musical compositions firmly anchored in space and colour. [From the publication]