LTŠiame straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojami Adomo Galdiko skirtingų laikotarpių ir M.K. Čiurlionio peizažinės tapybos pagrindiniai stilistiniai bruožai bei juos formavę išoriniai veiksniai, atskleidžiami įvairiapusiai iki šiol giliau neanalizuoti Čiurlionio ir Galdiko peizažinės tapybos stilistiniai sąlyčio taškai, akcentuojant abiejų menininkų panašias vidines kūrybines intencijas ir dvasinį artumą. Šiandieniniame menotyros lauke kiek primiršta, kad Galdiko tiek ankstyvoji, tiek vėlyvoji kūryba kritikų Aleksis Rannito, Waldemaro George’o, Viktoro Vizgirdos, Stasio Goštauto, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kt. buvo siejama su Čiurlionio simbolistine ir abstrakčia mąstysena. Galdiko ir Čiurlionio stilistinėms sąsajoms nemažai dėmesio taip pat skirta Antano Andrijausko išleistoje monografijoje apie A. Galdiką. Autorė panašiomis prieigomis giliau interpretuoja Galdiko ankstyvosios peizažinės tapybos stilistines metamorfozes į vėlyvąją abstraktaus ekspresionizmo kūrybą, paraleliai kūrybą lygindama su M.K. Čiurlionio peizažų simbolistinėmis ir abstrakčiomis gamtinėmis tapybinėmis stilistinėmis struktūromis. Pritaikant naujas metodologines prieigas nagrinėjant abstraktumo ir simboliškumo ryšius Galdiko ir Čiurlionio peizažinėse kompozicijose, naujame diskurse sušvinta Galdiko darbų problematika. [Iš leidinio]
ENIn this article, the main stylistic features of landscape painting by Adomas Galdikas and M.K. Čiurlionis over the different periods are analysed, along with various external influences and artistic contexts that shaped them. It reveals diverse stylistic contact points between Čiurlionis and Galdikas landscape paintings, paying special attention to the similar inner creative intentions and spiritual closeness for both of the artists that have not been systematically analysed before. According to art critics such as Aleksis Rannit, Waldemar George, Viktoras Vizgirda, Stasys Goštautas, Vytautas Kazimieras Jonynas and contemporary art critic A. Andrijauskas, in the contemporary field of art criticism, it has been forgotten that the earlier and the later works of Adomas Galdikas are linked to M.K. Čiurlionis’s symbolic and abstract mindset. In this article, the author interprets stylistic metamorphosis in Galdikas’s early landscape paintings evolving into his late abstract art of expressionism more thoroughly. In parallel, the art of Adomas Galdikas is compared to M.K. Čiurlionis’ symbolistic and abstract forms of nature and other stylistic structures of landscape art. Applying new methodological approaches while analysing the abstract and symbolic connection between Galdikas and Čiurlionis landscape art, the problematics of Galdikas’ works are enlightened in a new discourse. [From the publication]