LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į lyginamąją M.K. Čiurlionio ir trijų jo amžininkų W. Kandinsky'io, A. Skriabino ir A.W. Rimingtono garso ir vaizdo jungimo strategijų analizę. Pagrindinis tyrimo objektas yra šių menininkų taikyti kūrybos būdai jungti skirtingas meno raiškas. Šie bandymai yra nagrinėjami ir lyginami pasitelkiant pagalbinius vertimo studijų įrankius. Savitų muzikos ir tapybos, natos ir spalvos, regos ir klausos apjungimo į vieningas kūrybos sistemas būdų palyginimas atskleidžia ne tik originalumo, individualumo bei naujumo siekį, būdingą sudėtingam perėjimo procesui nuo neoromantizmo estetikos į radikaliai naujų meninės išraiškos priemonių paieškas, būdingas modernizmo epochos menui, bet ir kai kuriuos bendrus laikotarpiui būdingus pamatinius aptariamų menininkų ieškojimų ir atradimų sąlyčio taškus bei jų revoliucingų estetinių idėjų ištakas. [Iš leidinio]
ENThe article focuses on the comparative analysis of the strategies for connecting sound and image created and applied in the art of M.K. Čiurlionis and three of his contemporaries: W. Kandinsky, A. Scriabin and A.W. Rimington. To have a means of comparison for these complex ideas, we can apply the categories of translation methods used in translation studies to the transformations of artistic expression. When juxtaposed the ways of connecting music and painting, pitch and color, vision and audition into unified systems reveal not only the aim for originality, individuality and novelty. These qualities are inherent to the complex process of shifting from the neo-roman- tic to the modernist aesthetics, but also a specific common point and sources of the revolutionary aesthetic ideas. [From the publication]