Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Dalis 3, Valstybės formos ir konstituciniai režimai. Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Dalis 3, Valstybės formos ir konstituciniai režimai. Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai
Editors:
  • Maksimaitis, Mindaugas, įvadas [aui]
  • Jarašiūnas, Egidijus, komentarai [cwt]
Publication Data:
Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.
Pages:
XXV, 178 p
Notes:
Bibliografija išnašose.
Contents:
Apie Mykolą Römerį ir jo veikalą „Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai“ / M. Maksimaitis — 1. Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai. Klasifikacijos schema; 2. Unitarinė valstybė: centralizacija ir decentralizacija; 3. Decentralizacija: teritorinė ir neteritorinė (korporacinė arba „personalinė" ar funkcinė - veikmeninė); 4. Prof. H. Berthelemy apie decentralizaciją; 5. Teritorinė ir „personalinė" decentralizacija J. Robinzono apibūdinime mūsų teisės literatūroje; 6. Teritorinė arba vietos decentralizacija. Ypač vietos bendruomenė, kaip elementarinis šios decentralizacijos vienetas; 7. Hauriou decentralizacijos teorija; 8. Decentralizacijos rūšys ir decentralizuotų funkcijų klasifikacija; 9. Viešųjų valstybės tarnybų (viešųjų įstaigų) decentralizacija; 10. Decentralizacija viešojo ūkio srity; 11. Decentralizacijos, ypač savivaldybės, su demokratinėmis organizacinėmis formomis ryšio problema; 12. Decentraliacijos problema nacionalsocialistiniame „Führerstaat'e"; 13. Koncentracija ir dekoncentracija; 14. Kriterijai, skirią dekoncentracija nuo decentralizacijos; 15. Koncentracijos ir dekoncentracijos reliatyvumas; 16. Provincinė ir daiktinė administracijos sistema; 17. Bendrosios administracijos organai ir tam tikri administracijos organai; 18. Veiklioji ir svarstomoji (arba tarybinė) administracija. Ypatingai valdymo reikalams (ar įstatymų leidimo reikalams) tarybos; 19. Profesinio atstovavimo tarybos viešojo ūkio valdymo srity; 20. Dvi decentralizacijos formos unitarizme: savivaldybė ir autonomija; 21. Keli autonomijos problemos klausimai; 22. Konfederacija arba valstybių sąjunga; 23. Administracinė unija; 24. Personalinė unija; 25. Realinės unijos klasifikavimo problema; 26. Federacija arba jungtinė valstybė; 27. Federacijos narių dalyvavimas centro valdžioje. Konfederaciniai ir unitariniai šio dalyvavimo momentai;28. Federacijos narių dalyvavimas centro valdžioje nevirsta jų monopoliniu šios valdžios disponavimu; 29. Junginio nariams atstovauti organo konstrukcija valstybių junginy: a. organas-reiškėjas; 30. Junginio nariams atstovauti organo konstrukcija valstybių junginy: b. organas-kūrėjas; 31. Organas-kūrėjas ir organas-reiškėjas konfederacijos ir federacijos pasienių zonoje; 32. Federacijos narių paritetas; 33. Narių teisinė būklė buvusioje vokiečių reicho federacijoje; 34. Tariamoji federacijos narių „aristokratija"; 35. Federalinė konstitucija ir federacijos narių konstitucijos; 36. Kompetencijos ir galios tarp centro ir narių suskirstymo principas federacijoje; 37. Jungtinės ir narių teritorijos, tautos ir aktų (įstatymų) santykiavimas; 38. Tarp jungtinės valstybės ir jos narių paralelizmo ir hierarchizmo išlaikymo problema; 39. Federalinės konstitucijos viešpatavimo sąlygos prof. Dicey tezėmis; 40. Funkcijų suskirstymas federacijoje prof. Dicey tezėmis; 41. Teisminė kompetencijos bei galios tarp centro ir narių suskirstymo apsauga federacijoje; 42. Teisminės jungtinio konstitucingumo apsaugos federacijoje pamatai; 43. "Reichsrecht bricht Landsrecht"; 44. Federacija, kaip dirbtinis politiškai teisinio meno kūrinys, steigiąs unitarizmo ir dualizmo (pliuralizmo) simbiozę; 45. Tariamas suverenumo dualizmas bei jungtinio centro ir narių paritetas federacijoje; 46. Elementarinis federacijos narių valstybingumas glūdi jų bendrosios kompetencijos principe; 47. Federacijos pavyzdžiai ir federacijos sąjūdis nacionalizmo problemai spręsti; 48. Moderninio nacionalizmo dinamizmas ir jojo problemos bei padariniai valstybei; 49. Federacijos problema kaip metodas nacionalinei smulkių tautų mozaikai valstybiškai sutvarkyti nacionalizmo paveiktose regioninėse Europos srityse; 50. Esamos federacijos nėra susijusios su nacionalizmo problemos sprendimu;51. Šveicarijos federacijos brendimo istorinis eskizas; 52. Iberijos regioninės federacijos sąjūdis; 53. Tautiškai federalinė problema Belgijoje, federalizmas Jugoslavijoje; 54. Sovietų Sąjungos federacijos konstrukcijos planas ir jos nacionalinis momentas. Sąjunginės respublikos, autonominės respublikos, autonominės sritys ir tautinės apygardos, kaip nacionaliniai politiniai ir pusiau politiniai vienetai ir kaip sovietų federacijos nariai; 55. Rezervai dėl nacionalinės sovietų federacijos esmės; 56. Konfederacinis momentas išvestiniame Sovietų Sąjungos pobūdy, užfiksuotame Sąjungos narių konstitucijose. Šio momento kategoriškas paneigimas einant jungtinės Sąjungos konstitucijos tezėmis bei sovietinės tikrenybės faktais; 57. Konfederacinis momentas kompetencijos tarp sovietų centro ir narių suskirstymo metode, užfiksuotame sąjunginių respublikų konstitucijose. Šio momento paneigimas einant jungtinės Sąjungos konstitucijos tezėmis; 58. Garsioji konfederacinio pobūdžio sąjunginių respublikų „teisė laisvai išeiti iš sąjungos". Šios „teisės" konstrukcija einant Sąjungos konstitucija ir einant respublikų konstitucijomis; 59. Sovietinės tautinės federacijos sterilizavimo veiksniai, kurie glūdi monopolinėje unitarinėje kompartijos galioje veikti valdžią, turi savo daigus pačioje Sovietų Sąjungos konstitucijoje, būtent jos 126 ir 141 §§-fuose; 60. Masinių rinkimų principas sovietinės valdžios organizacijoje ir balsavimo tvarka einant senąja sovietų konstitucine teise ir 1936 metų konstitucijos nuostatais; 61. [Sovietinis sociališkai revoliucinis totalizmas ir sovietų federacija]; 62. [Federacijos metodo galimybės ir rezervai]; 63. [Nacionalinės federacijos metodo taikymo regionalinėms sritims galimybės]; 64. [Tautų Sąjunga kaip vienas konfederacijos pavyzdys];60. Masinių rinkimų principas sovietinės valdžios organizacijoje ir balsavimo tvarka einant senąja sovietų konstitucine teise ir 1936 metų konstitucijos nuostatais; 61. [Sovietinis sociališkai revoliucinis totalizmas ir sovietų federacija]; 62. [Federacijos metodo galimybės ir rezervai]; 63. [Nacionalinės federacijos metodo taikymo regionalinėms sritims galimybės]; 64. [Tautų Sąjunga kaip vienas konfederacijos pavyzdys]; 65. [Motyvai, kuriais grindžiamas tautų sąjungos kaip sui generis tarptautinio junginio apibūdinimas]; 66. [Tautų Sąjunga kaip tarptautinės bendruomenės organas]; 67. [Tautų Sąjungos kvalifikavimo problema moksle] — Prieš šešias dešimtis metų parašytas veikalas: ką reiškia šiandienos skaitytojui Mykolo Römerio studija apie valstybės sandaros formą? / E. Jarašiūnas.
Summary / Abstract:

LTLietuvos teisės mokslo klasiko Mykolo Römerio (1880–1945) pirmą kartą leidžiamas veikalas „Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai“ priklauso šio autoriaus didžiojo knygų ciklo „Valstybė ir jos konstitucinė teisė" III daliai „Valstybės formos ir konstituciniai režimai“. Šis knygų ciklas – ne tik konstitucinės teisės, bet ir politologijos klasika. „Unitarinės valstybės ir valstybinių junginių“ tyrimo objektas – valstybės sandaros forma (arba, kaip rašo pats M. Römeris, „valstybės formos valstybės vienlypumo ar sudėtingumo atžvilgiu"). Darbas yra aukšto teorinio lygio, pasižymi analizės išsamumu ir išvadų pagrįstumu, originaliomis autoriaus įžvalgomis. Šis veikalas padės geriau suprasti M. Römerio darbų užmojį, jo siekį moksliškai išnagrinėti valstybę, jos konstitucines institucijas, valstybės formas ir konstitucinius režimus. Veikalas „Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai“ turėtų būti įdomus ne tik teisės, politikos mokslų specialistams, bet ir valstybinio gyvenimo problemomis besidomintiems skaitytojams. [Anotacija knygoje]

ISBN:
9789955190776
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/96113
Updated:
2022-07-16 16:35:27
Metrics:
Views: 53    Downloads: 4
Export: