Social media in adult education

• Vaičiūnienė, Vilhelmina
• Mažeikienė, Viktorija
• Valūnaitė-Oleškevičienė, Giedrė

LTMūsų pasaulis, kartu ir švietimas, yra veikiamas saityno 2.0 technologijų ir jų pritaikymo, tokio kaip socialinės medijos, atsiradimo. Kai kurie teoretikai ir tyrėjai analizuoja, kaip naujų socialinių technologijų įvaldymas galėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Kiti tyrėjai perspėja apie riziką susipainioti virtualioje realybėje iškraipant natūralų žmogaus gyvenimą. Nors požiūriai į socialines medijas įvairūs, jų įtaka didėja ir keičiasi informacijos priėmimo bei apdorojimo būdai. Suaugusiųjų švietimo institucijos susiduria su neišvengiama būtinybe integruoti socialines medijas į mokymo(si) procesus. Socialinių medijų taikymo suaugusiųjų švietimui tyrimai buvo atlikti pagal Grundtvig partnerysčių projektą „Institucinės strategijos, kurių tikslas – socialinių tinklų panaudojimas suaugusiųjų švietime” (Institutional Strategies targeting the Uptake of Social Networking in Adult Education (ISTUS)) 2011-2013 metais. Projekto tyrimais bandoma atrasti ir pasiūlyti būdus, kaip suaugusiųjų švietimo institucijos gali naudoti socialines medijas tam, kad pagerintų mokymo(si) procesus, turint mintyje, kad naujos saityno 2.0 technologijos ir jų pritaikymai, tokie kaip socialinės medijos, turi didelę įtaką suaugusiųjų švietimui, savarankiškam mokymuisi, informaciniam raštingumui, mokymuisi visą gyvenimą, mokymo metodikoms ir institucijų strategijoms prisitaikant prie greito technologijų vystymosi. jų strategijoms prisitaikant prie greito technologijų vystymosi. Studijos tyrimo objektas yra socialinių medijų naudojimas suaugusiųjų švietime, keliant pagrindinį tikslą, - išsiaiškinti, kaip socialinės medijos veikia suaugusiųjų švietimą.Tyrimo uždaviniai apima: socialinių medijų supratimo apibrėžimą; ryšių tarp IKT ir socialinių medijų nustatymą; sąsajų ir sąveikos tarp informacinio raštingumo ir socialinių medijų atskleidimą; socialinių medijų vaidmens formaliajame švietime identifikavimą; išsiaiškinimą, kiek socialinės medijos skatina neformalųjį ir savaiminį mokymą(si). Socialinių medijų apibrėžimas kinta ir vystosi kartu su nuolatiniu pačių socialinių medijų vystymusi ir naujų formų atsiradimu. Remiantis Merriam-Webster žodyne pateiktu apibrėžimu, socialinės medijos apima įvairias elektroninio bendravimo formas, tokias kaip socialiniai tinklaraščiai ir mikro dienoraščiai (blogai), kurių padedami vartotojai kuria virtualias bendruomenes tam, kad dalintųsi informacija, idėjomis, asmeninėmis žinutėmis ir kitu savo sukurtu turiniu. Technologijos leidžia vartotojams bendradarbiauti turinio kūrimo procesuose ir naudojantis įvairiais medijų kanalais nuolat jį keisti ir modifikuoti. Socialinės medijos turi vidinę demokratinę prigimtį, leidžiančią vartotojams aktyviai dalyvauti turinio kūrimo procesuose be specialaus pasiruošimo ar sertifikavimo. Naujos saityno 2.0 technologijos atveria kelią naujoviškoms bendravimo ir kūrybinio bendradarbiavimo formoms internete. Socialinės medijos tampa naujų technologijų taikymo išskirtiniais pavyzdžiais. Daugelis švietimo praktikų ir ekspertų mano, kad socialinių medijų taikymas studijų procese iškelia esminį iššūkį aukštojo mokslo institucijoms, kaip panaudoti socialinių medijų technologijas ir integruoti jas į darnų studijų procesą. Socialinės medijos pačios turi varomąją jėgą, nes jos buvo sukurtos nepriklausomai nuo švietimo institucijų. Tačiau jos gali daryti didelį poveikį švietimui, naudojant jas galima susieti formalųjį ir neformalųjį mokymą(si).Socialinių medijų įrankiai taip pat gali būti naudojami kūrybinio bendradarbiavimo įgūdžiams formuoti, integruojant juos į projektiniu darbu pagrįstas metodikas, kai studentai yra skatinami pradėti darbą, apsibrėžiant galutinį tikslą ir panaudojant įvairius šaltinius ir dalyvius tam tikslui pasiekti. Kadangi kūrybiškumas mokymo(si) procese reiškia naują žinių pritaikymą pačiam besimokančiajam, aukštojo mokslo institucijose kūrybiškumas yra esminis įgūdis, kuris skatina ir kritinį mąstymą. Šis įgūdis yra svarbiausias mokymo(si) procese, kadangi jis reikalauja aukščiausio lygmens mąstymo gebėjimo ir skatina besimokantįjį atrasti naujus mokymosi kelius. Taigi, naudodami informacinių technologijų įrankius problemoms spręsti ir projektams įgyvendinti, studentai demonstruoja aukštą kūrybiškumo lygį, kuris gali būti integruotas į sėkmingą studijų procesą. Kontaktuojant su ekspertais, su bendraamžiais ir papildomais informacijos šaltiniais mokymosi procesą daro įdomesnį ir vertingesnį. Besimokantieji gali palyginti savo darbus ir pasiekimus su savo bendraamžių pasiekimais ir darbais platesniame kontekste. Studentai gali realiai pajusti, kaip jų darbai atrodo studijuojamo dalyko srityje, ir tai padeda praturtinti mokymosi procesą. Besimokantieji gali publikuoti savo darbus viešoje internetinėje erdvėje ir tai skatina studentus suvokti jų darbų reikšmingumą platesniame kontekste. Tokiu būdu skatinamas realus keitimasis informacija, aukštesnis bendradarbiavimo lygis ir kūrybiškumas. [...]. [Iš leidinio]

ENThe edited book „Social Media in Adult Education“ presents the results of the international research carried out within the framework of Grundtvig multilateral partnership project “Institutional Strategies Targeting the Uptake of Social Networking in Adult Education (ISTUS)” focusing on the use of social media in adult education. The ways how institutions of adult education envision social media application to improve teaching/learning processes are analyzed in the book. The project team aimed at researching the multiple phenomenon of the use of social media in adult education, as a phenomenon of our living world, revealing the multifaceted nature of the phenomenon. The main contradictory aspects are distinguished in the analysis of the research results which open up new perspectives for further research. [Annotation in the book]