Sveikatos priežiūros darbuotojų ir gyventojų įtraukimo bei dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastas ir tendencijos Lietuvoje
LTInformacinių ir komunikacinių technologijų plėtra lemia socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčius. Sveikatos apsaugos sektorius – ne išimtis, jis vis labiau priklauso nuo informacinių ir ryšių technologijų, padedančių plėtoti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. „Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa parengta siekiant subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir ryšių technologijų diegimo galimybes, nacionalines bei globalias tendencijas, artimiausio ir tolimesnio laikotarpio sveikatos apsaugos reikmes taip, kad būtų užtikrinta evoliucinė Lietuvos e-sveikatos sistemos plėtra, nuosekliai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“. Daugelis didelių ir sudėtingų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo projektų (o tokių yra dauguma įgyvendinant nacionalines sveikatos informatikos programas) susiduria su vėluojančiais diegimo terminais, gerokai padidėjusiomis biudžeto sąnaudomis bei dažnai mažinamu techninio funkcionalumo reikalavimų sąrašu jau pradėjus projekto įgyvendinimo darbus. Be to, susiduriama su dar didesniais sunkumais, kai techniškai gerai įdiegtos informacinės sistemos nėra naudojamos. Lietuvos sveikatos politika e. sveikatos plėtros atžvilgiu ir jos akcentai, kai pirmiausia yra pabrėžiamos techninės specifikacijos, sąveikumo standartų vystymas ar viešųjų pirkimų taisyklių lankstumas, iš tiesų nėra tie aspektai, kurie lemia sėkmingą ar nesėkmingą į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros plėtrą. Tuo tarpu būtent šie konceptai gana dažni tarp pagrindinių nacionalinių e. sveikatos programų tikslų.Nagrinėjant proceso planavimo ir įgyvendinimo įtaką rezultatų kokybei ir efektyvumui, ypatingą dėmesį reikia skirti pokyčių vadybos perspektyvai ir suinteresuotųjų pusių, ypač būsimų diegiamų informacinių sistemų naudotojų, įtraukimo į šiuos procesus aspektams. Šios studijos tikslas – išsiaiškinti suinteresuotųjų pusių įtraukimo į e. sveikatos plėtros procesą mastą ir tendencijas Lietuvoje. Tyrimų uždaviniai: 1. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų personalo informuotumą apie e. sveikatos informacines technologijas, naudojimąsi šiomis technologijomis darbo vietoje, e. sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje ir savo sveikatos priežiūros įstaigoje, e. sveikatos technologijų diegimo proceso ypatumus bei problemas. 2. Išsiaiškinti SPĮ vadovų įtraukimo ir dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastą ir tendencijas: įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų informuotumą apie Lietuvoje diegiamas e. sveikatos technologijas, šių technologijų diegimo padėtį jų sveikatos priežiūros įstaigoje, naujų technologijų naudos vertinimą, šiame procese kylančias problemas bei poreikius. 3. Išsiaiškinti gyventojų įtraukimo ir dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastą ir tendencijas, jų pasitenkinimą e. sveikatos būkle bei poreikius e. sveikatos srityje. 2013 m. gegužės 31 d.–2013 m. spalio 30 d. buvo atlikti trys e. sveikatos kūrėjų, diegėjų ir naudotojų sociologiniai kiekybiniai tyrimai, kurių rezultatus ir pateikiame šiame leidinyje. Tyrimų metodologija. Taikyta kiekybinio sociologinio tyrimo metodologija. Pasirinkti metodai – anketinės respondentų apklausos. Apklausų tikslinės grupės: Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų personalas (gydytojai, slaugytojai ir laborantai), SPĮ vadovai, Lietuvos gyventojai, reprezentuojantys generalinę aibę. Kiekvieno tyrimo metodai aprašyti 2.2, 3.2 ir 4.2 skyriuose.Tyrimo priemonėmis pasirinktos autorių sukurtos originalios apklausos anketos atskirai kiekvienai tiriamųjų grupei. Tyrimo anketa parengta remiantis teoriniu integruoto socialinio techninio požiūrio konceptu, plačiau aprašytu šios studijos įvade, e. sveikatos pagrindiniais elementais, taip pat darbo su suinteresuotosiomis pusėmis valdymo priemonėmis, parengtomis remiantis Friedmanu ir Miles, bei autorių supaprastintais suinteresuotųjų įtraukimo lygiais. Klausimynai pagrįsti dabartinės e. sveikatos plėtros problematikos, nustatytos prieš tai vykusių kokybinių tyrimų metu, padiktuota logika. Tyrimų rezultatai. Lyginant su 2011 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikta analize, pagal kurią tik ketvirtadalis apklaustų įstaigų turėjo įsidiegusios e. sveikatos sistemas, matyti teigiama tendencija. Šiuo metu jau 67 proc. sveikatos priežiūros įstaigų specialistų e. sveikatos informacinėmis sistemomis jau naudojasi kiekvieną dieną. Du trečdaliai SPĮ vadovų e. sveikatos plėtrą yra numatę savo strateginiuose įstaigų plėtros planuose, trečdalis iš jų išmano visus e. sveikatos modulius. Vis dėlto akivaizdūs dideli e. sveikatos diegimo netolygumai. E. sveikatos paslaugos daugiausia teikiamos Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose, mažiausiai – kaimuose ir mažose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Apie trečdalis sveikatos priežiūros darbuotojų dar sunkiai supranta atskirus sveikatos paslaugų teikimo elementus. Didžioji dauguma gyventojų jau naudojasi įdiegtomis kai kuriomis e. sveikatos paslaugomis. Visiškai nesinaudojančių nėra daug – tik 17 proc. Kas antras trečias gyventojas e. sveikatos paslaugomis jau yra naudojęsis per pastaruosius dvejus metus. Tačiau atskirais moduliais naudojamasi labai nevienodai. E. sveikatos paslaugomis besinaudojančių gyventojų yra daug mažiau, negu apie jas žinančių. [...]. [Iš leidinio]
ENInformation and communication technology development leads to social and economic changes. Health sector without no exception is increasingly dependent on information and communication technologies that help to develop high quality health care services. 2009 - 2015 Lithuanian E-health development program is designed to balance the current and emerging information and communication technologies and capabilities, national and global trends, short-term and further health care needs as well as to ensure the evolutionary Lithuanian E-health development system by consistently improving the quality of healthcare services. Many large and complex information and communication technology projects (and there is a majority of these implementing national health informatics programs) face late implementation deadlines, the increased costs and budget expenses as well as often shortened technical functionality requirement list when the work on the project has already been started. In addition, even greater challenges are being faced when technically well implemented information systems are not being used. Lithuanian health policy for E-health development in respect of its highlights, first emphasizing technical specifications, development of standards for system interoperability or flexibility of the public procurement rules, are not really the issues that determine the success or failure of the patient-centered health care development. Meanwhile, these concepts are quite often encountered among the major national objectives of E-health programs. Analyzing the impact of process planning and implementation on the quality and efficiency of the results, special attention must be given to the management of change and stakeholder perspective, especially to the users of future information systems and their inclusion into this process.This study aims to find out the extent of involvement of stakeholders and trends in E-health development process in Lithuania. Research objectives: 1. Evaluate the awareness of health care staff about E-health information technologies, the use of these technologies in their workplace, E-health technology assessment in Lithuania and their health care institution, the characteristics and problems of the implementation process of E-health technologies. 2. Figure the inclusion and participation scale of health care (HC) managers in E-health system: evaluate the awareness of HC managers of implemented E-health technologies in Lithuania, the situation about the implementation processes in their own HC institution, benefit assessment of new technologies and all problems and needs encountered in this process. 3. Evaluate the scale and tendencies of population enrollment and participation in E-health system and measure their satisfaction with E-health status and their needs of E -health. During May 31 and October 30, 2013 three quantitative sociological studies of E-health developers, installers and users were carried out, the results of which we present in this publication. Research Methodology. Quantitative sociological methodology was used. Selected method was the survey of opinion of respondents. Survey target groups: Lithuanian health care personnel (doctors, nurses, and laboratory technicians), HC executives, Lithuanian residents, representing general population. All methods of research are described in Sections 2.2, 3.2 and 4.2. The instruments of the research were specially and originally developed questionnaires by the authors for each group of respondents.The study is based on the theoretical concept of an integrated sociotechnical approach, more particularly described in the introduction of this study, as well as the key elements of E-health, and tools for working with stakeholder management developed by the authors Friedman and Miles. We have provided simplified levels of stakeholder inclusion. Questionnaires also were based on the logic dictated by current E-health development problems, which had previously been discovered in other qualitative studies. The results. A positive trend is being observed compared to 2011, when the Ministry of Health of the Republic of Lithuania had carried out an analysis in which only a quarter of the surveyed institutions had noted that they had already installed E-health systems. 67 % of health care professionals now use E-health information systems in their everyday activities. Two-thirds of the HC managers have strategically planned the process of E-health development the strategic development plans of their institutions, a third of them are aware of all E-health modules. However, big inequalities of E-health development are being observed. E-health services are mainly provided in Vilnius and major cities, the system is least developed in the villages and small private HC institutions. About onethird of health-care specialists have difficulties in working with separate E-health services or special elements of the system. The vast majority of Lithuanian residents had been already using some of the implemented E-health services. Only 17 % are the non-users. Every second or third resident had already used the system in the past two years. However, the use of individual modules is still very uneven. The use of E-health services is much less common than the awareness of it. The most popular E-service – online registration for GP - is used only by 30 % of respondents though the awareness of it is 66 %. [...]. [From the publication]
- Koncepcinis nacionalinio e. sveikatos plėtros proceso modelis / Rasa Rotomskienė (Juciūtė). Socialinės technologijos. 2011, Nr. 1 (2), p. 415-426.
- Sveikatos priežiūros įstaigų personalo dalyvavimas e. sveikatos sistemoje / Danguolė Jankauskienė, Agnė Jakubčionytė. Sveikatos politika ir valdymas. 2014, Nr. 1 (6), p. 80-98.
