LTAtsižvelgdami į lietuvių taikymosi ir derėjimosi vangumą bei atitinkamą kultūrą, teisininkai turėtų pradėti vertinti profesines ir asmenines galimybes, kurių teikia neplanuotos derybos. Kiekvienas derėjimosi atvejis leidžia jo dalyviams sukaupti daugiau patirties ir tobulinti derybų įgūdžius, todėl šalys kiekvieną galimybę dalyvauti derybose turėtų vertinti teigiamai ir suvokti ją kaip iššūkį, o teisininkai – kaip galimybę patenkinti savo klientų poreikius. Šioje monografijoje nepateikiamas koks nors vienas, universalus derybų stilius, kurį būtų galima taikyti visais atvejais norint pasiekti geriausių derybų su bet kokiais oponentais rezultatų. Šis darbas nėra ir elgesio per kiekvienas derybas instrukcija – receptų knyga. Žinant, kad derybininkų asmenybės yra skirtingos, net neįmanoma sukurti visiems tinkančio derybų elgesio modelio. Juo labiau kad žmonės nėra nei kompiuteriai, kuriuos galima užprogramuoti taikyti konkretų derybų modelį, nei šunys, kuriuos galima išdresuoti. Monografijos tikslas – padėti skaitytojams įvertinti savo turimus derybininkų gabumus ir savybes bei išmokti jas taikyti bendraujant su kitais žmonėmis (atpažinti kitų derybininkų taikomą derybų strategiją). Tai suteiktų galimybę išmokti labiau pasitikėti savo jėgomis per būsimąsias derybas ir atitinkamai mažinti savo silpnybes. Tam, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje būtų galima tinkamai pasinaudoti derybų technika arba jos sąmoningai netaikyti, būtina ne tik išmanyti derybų technikas, bet ir suvokti derybų situaciją, psichologines šalių savybes, žmogaus emocinį intelektą, derybų dėsningumus ir dar daugelį kitų dalykų, kurie šios knygos puslapiuose bus pateikiami ne tik teoriškai, bet ir iliustruojant praktiniais pavyzdžiais. [Iš Pratarmės]