Ekonominė nelygybė: normali ar perteklinė?

• Rakauskienė, Ona Gražina
• Volodzkienė, Lina

LTPasaulio banko tyrimų duomenys rodo, kad nelygybė tampa perteklinė pasiekus 30–40 proc. Gini koeficiento lygį. Perteklinė nelygybė – tai ne tik didelė nelygybė (didelė – dar nereiškia perteklinė), bet ir tokia, kuri, esant tam tikram jos lygiui, ne skatina, o stabdo ekonomikos augimą ir sukelia neigiamas socialines ekonomines pasekmes. Šia prasme nelygybė perauga iš socialinės problemos į esminį ekonomikos augimo ir gyvenimo kokybės kilimo stabdį. Perteklinės nelygybės neigiamos socialinės pasekmės kelia grėsmę pirmiausia tuo, kad sukuria „skurdo spąstus“: žmonės supranta, kad negali niekur išsiveržti, stinga stiprių socialinių ekonominių postūmių, išnyksta žmogaus motyvacija aktyviai veikti. Žmogui „nusvyra rankos“, stiprėja negatyvūs reiškiniai – auga savižudybių skaičius, daugėja sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, auga nusikalstamumas ir kt. Atsižvelgiant į čia pateiktus argumentus, kyla mokslinė problema, kurią sąlygoja trys pagrindinės aplinkybės: pirma, mokslinėje literatūroje pasigendama metodų, kaip būtų galima atskirti normalią nelygybę nuo perteklinės; antra, empirinių tyrimų, kurie leistų objektyviai įvertinti didėjančios ekonominės nelygybės poveikį socialinei ir ekonominei pažangai, akivaizdžiai nepakanka. Šios aplinkybės leidžia suformuluoti mokslinę problemą ir atitinkamus klausimus – kokia yra nelygybė iš tikrųjų, kiek ji pagrįsta, pateisinama, t. y. normali, ir kada ji tampa nepagrįsta ir nepateisinama, t. y. perteklinė, bei kokį poveikį daro socialinei ir ekonominei pažangai. Atlikto tyrimo metu gauti palyginti santykinai nauji ir informatyvūs rezultatai pristatomi šioje monografijoje. [...]. [Iš Įvado]