Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje

LTMonografijoje siekiama išanalizuoti vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sklaidos problematiką Lietuvoje. Norėdami pagrįsti vietos bendruomenės svarbą modernioje vietos savivaldoje aptariame bendruomenių tipus ir vietos bendruomenės funkcionalumą. Funkcionali vietos bendruomenė moderniame pasaulyje negali egzistuoti neturėdama formalios organizacinės struktūros. Taigi bendruomeniškumas kaip vertybė formuojamas remiantis ne tik prigimtiniais ir žmonių bendrabūvio faktoriais, bet ir technologiniais, iš kurių vienas svarbiausių yra organizacinis. Kalbėdami apie šiuos faktorius matome, kad sisteminė jų visuma ar veiklos išraiška yra vadinama socialiniu kapitalu. Todėl svarbu yra ir tai, kiek funkcionali vietos bendruomenė gali prisidėti prie socialinio kapitalo formavimo. Be abejo, šis klausimas tampa dar svarbesnis, kai bandome įžvelgti pasaulio kaitą remdamiesi požiūriu, kad klasikinė bendruomenė buvo pagrįsta vertybėmis, moderni bendruomenė – teisės normomis, o šiuolaikinė (ateities) yra paremta tinklaveika (kompiuterinės atvirosios prieigos ir pan.). Žiūrint į perspektyvą svarbu suprasti, kiek modernios bendruomenės sąlygomis veiks teisės normos ir vertybės. Pripažindami jų reikšmę teigiame, kad norint, jog pradėtų veikti ankstesnių bendruomenių esmę apibūdinantys paradigminiai dalykai, vietos bendruomenių veikloje svarbus turi būti vadybinis aspektas. Juk sumaišties šiuolaikinis individas (norėtume, kad jis būtų pilietis dalyvavimo viešajame gyvenime prasme) gali atsikratyti ir tapti atsparesnis gyvenimo negandoms (globalizacijai, terorizmui ir kt.) tik būdamas nevienišas.Monografijos tikslas. Remiantis istorinėmis, psichologinėmis, filosofinėmis, sociologinėmis prielaidomis apie vietos bendruomenę ir bendruomeniškumą įrodyti, kad funkcionalios bendruomenės fenomenas yra XXI a. antrojo dešimtmečio Lietuvos realybė ir, atliekant tam tikrus vadybinius veiksmus, gali tapti funkcionuojančiu vertybiniu reiškiniu. Siekiant iškelto tikslo pirmiausia pateikiama bendruomeniškumo ir funkcionalios vietos bendruomenės pavyzdžių Lietuvos istorijoje. Istorinio patyrimo kaupimas ir jo sklaida (gyvoji istorija) formuoja gyvenančiųjų identitetą, o jame gali būti ir tam tikrų bendruomeniškumo apraiškų. Remiamasi tokiais autoriais kaip N. Vėlius (1983), M. Gimbutienė (2004), P. Dundulienė (2005), R. Paukštytė-Šaknienė ir B. Šaknys (2007), V. Mačiekus, A. Ragauskas (2007), N. Dambrauskaitė (2019), E. Gudavičius (1999), A. Vyšniauskaitė (1999) ir kt. Nurodytų autorių šaltinių analizė padėjo nustatyti, kad nors gyvename postmodernioje visuomenėje, mus veikia tam tikri mūsų tautos praeityje reiškęsi bendruomeniškumo faktoriai. Nors jų svarba šiandien yra kitokia, nuo mūsų požiūrio daug kas priklauso, o šis priklauso ir nuo to, kokius faktorius žinome. Patyrinėjus praeities šaltinius akivaizdu, kad daugiausia veiksmų, kurie šiandien yra tam tikras pavyzdys, susiję su kultūriniais-socialiniais bei politiniais veiksniais. Ir tai nieko stebėtina, nes kaip tik šių veiksnių realizavimas priklausė nuo vietos bendruomenės, o dabar šie veiksniai (ypač kultūriniai) atskleidžia vietos bendruomenės aktyvumą.Iš vietos bendruomenės funkcionalumą praeityje labiausiai lėmusių faktorių, tokių kaip darbas, turtas, vertybės, tvarka, valdžia, sutarimas, interesas, šiandien prie bendruomenės funkcionalumo gali prisidėti bendras turtas (viešosios gėrybės), bendra tvarka (susitarimai vietos bendruomenėse) ir bendras interesas (kai vietos bendruomenė turi aiškų tikslą, ką nori pasiekti). Buvo analizuojama vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sampratų evoliucija, jų turinys, pristatytas Lietuvos mokslininkų formuluojamų vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sąvokų diskursas. Išsiaiškinta, kad sampratų apie bendruomenę ir bendruomeniškumą gausa yra privalumas – kiekvienos sampratos autorius taip prisideda prie bendruomenės ir bendruomeniškumo tyrimo ir funkcionavimo sistemos, kuri dar tik vystosi ir priklauso tiek nuo empirinio, tiek nuo teorinio konteksto, kūrimo. Bendruomenės sampratos aiškinimas moderniame ir postmoderniame laikotarpiais kito, bet esminiai elementai, tokie kaip savarankiškumas, teritorija, teisė veikti, jausmas, išliko. Postmoderniu laikotarpiu bendruomenės sampratose dažniau akcentuojamas bendrasis gėris ir viešosios gėrybės. Lietuvos mokslininkų pateikiamų bendruomenės ir bendruomeniškumo interpretacijų gausa liudija, kad dėmesio vietos bendruomenei ir bendruomeniškumui nestinga. Tokį susidomėjimą diktuoja bendruomeninės veiklos praktika, sąlygojama, viena vertus, laisvo žmogaus – piliečio veikimo savo valstybėje, kita vertus, bendros politikos šioje srityje Lietuvai tapus ES nare. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl šiandienos žmogui svarbu pajausti (psichologija) ir suprasti (filosofija) vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo reikalingumą. [...]. [Iš leidinio]

ENThe monograph aims to analyse the problem of community and sociality dissemination in Lithuania. To justify the importance of the local community in today’s local government, we have analysed community types particularly focusing on the importance of functioning of local communities. A functional local community is impossible without an organizational structure, which is crucial in the modern society. Thus, we arrive at a conclusion that sociality is formed in the modern world as a value not only on the basis of inborn factors of human coexistence, but also on technological factors and in particular on the organizational factor. The systematic whole and Thus, the operational expression of the factors are referred to as a social capital. Therefore, another important question to deal with is to what extent a functional community may contribute to the development of the social capital. The question becomes even more important when social evolution is approached having in mind that the classical community was based on values, modern community was based on legal norms and the contemporary (and most probably tomorrow’s) community is based on networking (open network access, etc.). Looking ahead, it is important for us to understand to what extent legal norms and moral values are going to be effective in the context of the contemporary community. Having acknowledged their role, we state that in order for the paradigmatic elements describing the essence of the former communities to become effective, the managerial aspect of the operation of local communities becomes of key importance as a contemporary individual (preferably a citizen in terms of participation in the public life S. N.) may avoid confusion and fluster and become more resilient to everyday hardships (globalization, terrorism, etc.) only being part of a community.The objective of the monograph: to prove, on the basis of historical, psychological, philosophical and sociological assumptions, that the phenomenon of a functional community is a reality of the contemporary Lithuania and a successful choice of certain managerial strategies may turn it into an important value phenomenon. To achieve the set objective, examples of sociality and functional community in Lithuania’s history are given in the first place, since gathering and dissemination of the historical experience (live history) forms the identity of the contemporary citizen, which can contain a certain manifestation of sociality as well. Reference is made to N. Vėlius (1983), M. Gimbutienė (2004), P. Dundulienė (2005), R. Paukštytė-Šaknienė and B. Šaknys (2007), V. Mačiekus, A. Ragauskas (2007), N. Dambrauskaitė (2019), E. Gudavičius (1999), A. Vyšniauskaitė (1999) and other authors. Analysis of the aforementioned sources allowed identification of the fact that despite living in a postmodern society, we are still affected by certain sociality factors coming from the past of our nation. Their importance is, of course, different in today’s life, but a lot still depends on our approach, affected by awareness of the factors as well. Having researched sources of the past, it becomes obvious that the majority of the factors, which today have become an example to be followed, derive from the socio-cultural and, as a matter of fact, political elements, which is not surprising since realization of the latter was in control of the local community, and today, it is the field (cultural in particular) where local communities contribute the most.Among the factors mostly predetermining functionality of the local community, including labour, wealth, moral values, order, government, consensus and interest, common wealth (public assets), general order (consensus) and shared interests (where a local community pursues the same goal) may be mentioned as mostly contributing to the functionality of today›s community. The research was followed by an analysis of the content and evolution of the conceptions of the local community and sociality and a presentation of the discourse of the concepts of the local community and sociality formulated by Lithuanian researchers. The work then explains the abundance and the need of various conceptions of the community and sociality as developers of each of the conceptions have made their contribution to the research in the community and sociality and the development of the functioning system, which continues to evolve and depends both on the empiric and theoretical context. Interpretation of the concept of community has changed during the modern and pot-modern periods; however, the key elements, such as the autonomy, the territory, the right to act and the sense, still remain. Post-modern community conceptions more often emphasize common wealth and public assets. The abundance of interpretations of the community and sociality suggested by Lithuanian researchers testifies considerable interest in the local community and sociality, caused by community practice predetermined by the free individual on the one hand and the general policy of Lithuania as an EU member state on the other hand. [...]. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology