LTStraipsnyje analizuojamas bažnyčių ir kitų religinių organizacijų konstitucinis statusas Lietuvoje. Pirmoje dalyje autorius nagrinėja bažnyčių ir kitų religinių organizacijų konstitucinę sampratą bei valstybės ir bažnyčios tarpusavio santykių konstitucinį modelį, kurį įvardina kaip bendradarbiavimo modelį. Antroje dalyje autorius analizuoja Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos konstitucinės teisės mokslo nuomonę valstybės ir bažnyčios konstitucinių santykių klausimu. Išvadose autorius teigia, jog Konstitucinio Teismo vartojama valstybės ir bažnyčios atskirumo sąvoka turėtų būti suprantama bendradarbiavimo modelio sampratos kontekste. Taip pat čia apibendrinami argumentai, kodėl Konstitucijos 43 straipsnyje yra nurodytos dvi, o ne trys bažnyčių ir kitų religinių organizacijų teisinio statuso formos. [Iš leidinio]
ENThe article analyzes the constitutional status of churches and other religious organizations in Lithuania. In the first part, the author examines the constitutional concept of churches and other religious organizations as wellasand the constitutional model of cooperation between the state and the church. In the second part, the author analyzes the jurisprudence of the Constitutional Court and the scientific findings of Lithuanian constitutional law on the issue of the constitutional relations between the state and the church. In the conclusions, the author states that the concept of separation of state and church used by the Constitutional Court should be understood in the context of the said model of cooperation. It also summarizes the arguments for why Article 43 of the Constitution lists two rather than three forms of legal status for churches and other religious organizations. [From the publication]