Savižinos raiška komparatyvistiniu požiūriu: Hegelio ir Laozi atvejai

LTStraipsnyje analizuojami savižinos raiškos aspektai, atsiskleidžiantys etinėje ir pažintinėje individų veikloje. Remiantis Laozi filosofija ginčijama iš Hegelio mąstymo kylanti idėjinė nuostata, įsitvirtinusi modernybėje, kad tam tikros srities specialistai yra tikrosios tiesos skleidėjai. Šiam požiūriui priešinamas gamtos ir žmogaus prigimties paslaptingumas, kurio gelmės joks empirinis mokslas negali išsemti. Opozicijos, kylančios iš individo susikurtų iliuzijų ūko ir tikrovės, įmanoma išvengti tyrinėjant savo vidinį pasaulį, kultivuojant dvasią ugdančias moralines vertybes ir tikėjimo dalykus. Tam reikia noro save pažinti, pastangų šiame procese ir pasitikėjimo aukštesne nei pats žmogus dvasine esybe. [Iš leidinio]

ENThe article focuses on the aspects of self-expression that are revealed in the ethical and cognitive activities of individuals. With reference to Laozi’s philosophy, the ideological proposition that has risen from Hegel’s thinking and has rooted in modernity, is disputed. This proposition voices that specialists of a particular scientific field are confident bearers of reliable truth. This view is opposed to the mystery of nature and human origin, the depths of which no empirical science can exhaust. By exploring one’s inner world, by cultivating spirit educative moral values and beliefs, it is possible to avoid the opposition between illusions created by the individual and reality. This calls for the aspiration to learn oneself, put efforts in the process to develop, and confidence in a spiritual being higher than man himself. [From the publication]