Žmogus jo techninio reprodukuojamumo epochoje: ar Dievas dar gali mus išgelbėti?

LTStraipsnyje pateikiama keletas pasvarstymų, susijusių su Jürgeno Habermaso požiūriu į etines problemas, kurias sąlygojo biotechnologijos raida, atvėrusi galimybę manipuliuoti žmogaus genomu ir tuo būdu atvedusi mus prie žmonių techninio reprodukuojamumo epochos slenksčio. Šiuo požiūriu ypatingo dėmesio nusipelno tas faktas, kad ieškodamas šių problemų sprendimo, Habermasas ieško religijos pagalbos. Jis suvokia poreikį atsisakyti pabrėžtinai sekuliarios modernios visuomenės sampratos ir pripažinti, kad gyvename post-sekuliarioje visuomenėje. Habermasas įsitikinęs, kad yra būtinas tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas. Tokio dialogo galimybės sąlyga jis laiko sugebėjimą išversti religinius turinius į sekuliarią kalbą. Straipsnyje nagrinėjamas tokio vertimo ribų įsisąmoninimo vaidmuo. [Iš leidinio]

ENThe paper suggests some considerations on Jürgen Habermas’ approach to the ethical problems caused by the development of biotechnology, which makes it possible to manipulate the human genome and thereby put us on the threshold of the age of technical reproducibility of human beings. In this regard, special attention deserves the fact that, in search of a solution to these problems, Habermas seeks assistance from religion. He perceives the need to move from an emphatically secular interpretation of modern society to the recognition that we already live in a post-secular society. Habermas is convinced that a dialogue is necessary between believers and non-believers. According to him the condition for the possibility of such a dialogue is our ability to translate elements of a religious message into secular language. The article discusses the role of awareness of the limits of such a translation. [From the publication]