LTStraipsnyje pateikiami pagrindiniai teoriniai teiginiai ir eksperimentiniai rezultatai, kurie ukrainiečių kalba buvo paskelbti autoriaus monografijoje "Nacionalinis kooperatinis komunikacinis elgesys: nuo kognicijos į diskursą" (Kijevas, 2018). Pristatomo tyrimo problematika aktuali ir generuoja diskusines koncepcijas, nes susijusi su tokiais klausimais kaip kalbos ir kalbančiųjų, kaip apibrėžto sociumo, sąmonės, kalbos ir kultūros santykis, sociokultūrinių ir psichologinių faktorių įtaka formuojant komunikacinį elgesį. Analizuojant kooperatinį komunikacinį elgesį ir norint atskleisti universalius bei specifinius kooperatinės komunikacijos komponentus, autorius siūlo teorines-eksperimentines prieigas ir novatorišką trianguliacinę metodiką einant nuo kognicijos (sąmonės) į diskursą, t. y. nuo pasaulio pažinimo iki potencialaus jo rezultatų realizavimo bendraujant tiek mono-, tiek tarpkultūriniu lygmeniu. Autorius lyginamajai analizei pasitelkia ir lietuvių kalbos duomenis (tarp jų ir eksperimento dalyvių – lietuviakalbių recipientų). Tai ypač įdomu Ukrainos lingvistikai ir, be jokios abejonės, taps paskata tolesniems baltistikos ir lituanistikos tyrimams Ukrainoje. [Iš leidinio]
ENThe article offers an overview of the theoretical positions and the experimental results published in the author’s monograph „National Cooperative Communicative Behaviour: From Cognition to Discourse” (Kyiv, 2018). The research is relevant because it is related to the connection of language and the consciousness of its speakers as representatives of a certain society, the relationship of language and culture, and the influence of sociocultural and psychological factors on the communicative behaviour formation. The author proposes both theoretical and experimental approaches, as well as the innovative triangulation methodology for the analysis of national cooperative communicative behaviour. The approaches will help to reveal universal and specific components of cooperative communication, i. e. from knowledge of the world to potential realization of its results, as well as in intercultural communication. The author draws on a comparative analysis of the Lithuanian language as well as its native speakers. This analysis will undoubtedly enhance further research in Baltic and Lithuanian studies in Ukraine. [From the publication]