Scholastinė logika Lietuvoje: struktūra, objektas ir forma

LTŠis tekstas pratęsia ciklą straipsnių, skirtų bendrajai scholastinės logikos Lietuvoje problematikai. Pirmajame ciklo straipsnyje (Valatka 2020) nagrinėtas šios logikos pradžios klausimas, jos tyrimo metodas ir taikoma įrodinėjimo technika. Šiame straipsnyje analizuojama scholastinės logikos Lietuvoje struktūra, objektas ir forma. Straipsnio autorius susitelkia ties šios logikos dalių – mažosios logikos, arba dialektikos, ir didžiosios logikos – objektu. Prieinama prie išvados, kad tiek dialektika, tiek didžioji logika savo objektu laikė tris žmogiškojo mąstymo veiksmus: sąvokinį supratimą, teiginį ir samprotavimą. Dialektiką domino šių veiksmų forma, todėl ji laikytina tam tikru šiuolaikinės formaliosios logikos atitikmeniu. O didžioji logika susitelkė ties minėtų veiksmų turiniu, todėl ją galime laikyti scholastine pažinimo teorija. Taip pat tvirtinama, kad scholastinės logikos Lietuvoje autorių kūriniai nebuvo savarankiški ir autentiški tekstai. Dėl scholastinio metodo autoritarizmo šios logikos traktatai, vadovėliai ir paskaitų kursai buvo įvairių scholastikos srovių ar netgi eklektizmo pateikiami Aristotelio ir kitų scholastinės logikos autoritetų traktatų komentarai. [Iš leidinio]

ENThis text continues a cycle of articles devoted to general topics of scholastic logic in Lithuania. The first article of the cycle (Valatka 2020) investigated the beginning of the above mentioned logic and analyzed the its method and argumentation technique. This article, in turn, analyzes structure, object and form of scholastic logic in Lithuania. The author of the article concentrates on the object of the parts of this logic, namely, minor logic, or dialectics, and major logic. The article comes to conclusion that both dialectics and major logic regarded three operations of human intellect (apprehension, proposition and reasoning) as its proper object. Dialectics was interested in the forms of these operations; therefore this part of scholastic logic can be considered a certain equivalent of modern formal logic. Meanwhile, major logic concentrated on contents of those operations. Hence, we can understand it as the scholastic theory of cognition. The article also concludes that works of scholastic logic in Lithuania were not independent and authentic texts. Due to role of authorities in scholastic method, treatises, manuals, logic courses were commentaries on the treatises of Aristotle and the other authorities of scholastic logic in the spirit of certain scholastic trends or even eclecticism. [From the publication]

• Lietuvos filosofijos istorija. T. 1, Viduramžiai - Renesansas - Naujieji amžiai / Romanas Plečkaitis. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 734 p.
• Logic at Old Vilnius University: an example of the integrative coexistence of different intellectual discourses / Vytis Valatka. Studies in East European thought. 2017, Vol. 69, no. 2, p. 131-142.
• Scholastinė logika Lietuvoje: eklektizmas ir santykis su Renesanso ir naujųjų amžių filosofija ir logika / Vytis Valatka. Logos (Vilnius). 2022, 112, p. 49-56.
• Scholastinė logika Lietuvoje: pradžios klausimas ir metodas / Vytis Valatka. Logos (Vilnius). 2020, 102, p. 6-13.