Tautinė sudėtis

LTKiekvienoje valstybėje paprastai analizuojami pokyčiai tarp įvairių tautinių grupių, prognozuojama tolimesnė tautinės sudėties kaita (Bernstein, 1984), juolab kad šalių gyventojų tautinė sudėtis yra labai dinamiška. Kintančios politinės, ekonominės ir socialinės sąlygos, migracija, o pastaruoju metu ir globalizacijos procesai lėmė, kad ir Lietuvoje tautinė sudėtis kinta. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis tapo dar vienalytiškesnė: lietuviai sudarė 83,5 proc. visų gyventojų. Lenkai, kurie buvo antroji tautinė mažuma, tapo pirmąja, rusai – antrąja. Nuo 1989 iki 2001 m. dėl emigracijos labai sumažėjo slavų tautų gyventojų ir žydų. Kaimo gyventojų tautinė sudėtis vienalytiškesnė nei miesto. Didesnė rusų ir ukrainiečių dalis gyvena mieste, o didesnė lenkų ir lietuvių dalis – kaime. Lietuviškiausios yra Marijampolės ir Tauragės apskritys, mažiausiai lietuviška – Vilniaus apskritis. Tautiniu įvairumu pasižymi Vilniaus apskrityje esančios savivaldybės, ypač Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybės. Tuo tarpu lietuviškiausios Lietuvoje yra Šilalės, Rietavo ir Šakių rajono savivaldybės (lietuvių daugiau nei 98 proc.). Lietuviškiausi miestai – Panevėžys, Kaunas, Šiauliai, mažiausiai lietuviški – Klaipėda ir Vilnius. Gyventojų tautinės sudėties pagal amžių analizė rodo, kad jaunesne amžiaus struktūra pasižymi lietuviai, senesne – rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Gausiausių tautinių grupių atstovai gimtąja kalba nurodo savo tautybės kalbą, mažesnių tautinių grupių atstovai rečiau kalba savo tautybės kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyventojai; Tautybė; Lenkai; Rusai; Lietuviai; Citizens; Russian; Polich; Lithuanian; Nation.

ENChanges between various national groups are commonly analysed in each state, giving prognosis for further development of the national composition (Bernstein, 1984), the more so the national composition of populations is very dynamic. Variable political, economical and social conditions, migration and recent globalisation processes determined change in the national composition of Lithuania. According to the data of population census of 2001, the national composition of the Lithuanian population became even more consistent, Lithuanians making 83.5 per cent of the population. Polish, previously the second national minority, shifted to the first place, leaving the Russians second. The number of the population of Slavonic nations and Jews dramatically dropped due to emigration from 1989 to 2001. The national composition of rural residents is more consistent than that of urban population. A greater part of Russians and Ukrainians lives in cities, while the majority of the rural population is comprised of Polish and Lithuanians. Marijampolė and Tauragė Counties are most Lithuanian, Vilnius County being the least Lithuanian. The analysis of national composition of the population by age shows that a younger age structure is characteristic to Lithuanians, while Russians, Belarusians and Ukrainians retain an older structure. Representatives of the most numerous national groups consider their national language the native one, whereas the cases where smaller national groups speak their national language are rarer.