Herderio koncepto "Humanität" raiška Daukanto veikale "BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû" (1845)
LTSimonas Daukantas (1793–1864) – pirmasis lietuvių nacionalinis istorikas, kuris Johanno Gottfriedo Herderio humanizmo terminui rado atitikmenį ir veikale "Buda Senowes Lëtuwiû Kalnienû ir Ƶámajtiû" (1845) žymėjo žodžiu žmonystė. Pirmiausia straipsnyje aptariama Daukanto pažintis su Herderio darbais. Nurodoma, kad Daukantas, kaip ir Herderis, gyveno Rygoje. Remiantis Daukanto užrašų knygomis, parodoma, kaip jis vertino Herderio tekstus, pasižymėjo, kad "nieodbicie trzeba czytać", vadino "die meisterhaften Arbeiten". Daukantas akcentuoja, kad žmoniškumas tiesiogiai susijęs su žmogaus laisve, kuri lemia kūrybingumą ir tautą pakylėja į aukštesnį civilizacijos laipsnį. Karai su Ordinu ne tik keitė lietuvių būdą, bet teutonai, nepajėgdami lietuvių nukariauti, skleidė Europoje melagingą informaciją, taip mėgindami atkirsti nuo pasaulio. Daukantas pabrėžia, kad žmogaus ir tautos gyvenimo prasmė – dalyvauti kitų gyvenime, kai tai pasidaro negalima – degraduojama. [Iš leidinio]
ENSimonas Daukantas (1793–1864) was the first Lithuanian national historian to find a correspondence to Johann Gottfried Herder’s term humanity. In his work "Buda Senowes Lëtuwiû Kalnienû and Ƶámajtiû" (The Character of the Lithuanian Highlanders and Samogitians of the Old Times, 1845), Daukantas used the word "žmonystė" (humanity). First, the article discusses Daukantas’ acquaintance with Herder’s works. It is stated that Daukantas, like Herder, lived in Riga. According to Daukantas’ notebooks, in which he evaluated Herder’s texts, Daukantas noted "nieodbicie trzeba czytać", called "die meisterhaften Arbeiten". Daukantas emphasized that humanity is directly related to human freedom, which determines creativity and elevates the nation to a higher degree of civilization. The wars with the Teutonic Order not only changed the Lithuanian way. Unable to conquer the Lithuanians, the Teutons spread false information in Europe about Lithuania. Daukantas emphasizes that the meaning of human and national life – to participate in the lives of others; when it becomes impossible, life is degraded. [From the publication]
- Baltvokiečių švietėjų poveikis lietuvių žadintojui Simonui Daukantui / Saulius Pivoras. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 48, p. 72-92.
- Historians and nationalism : East-Central Europe in the nineteenth century / Monika Baár. Oxford : Oxford University Press, 2011. 340 p.
- Kultūros sąvokos raiška Daukanto darbuose / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2019, 98, p. 174-180.
- Panelės Viktorijos kalbos jausmas / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2023, 114, p. 138-145.
- Simono Daukanto Justino istorijos vertimas / Roma Bončkutė. Istorija Justinaus / parengė, pratarmę, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Roma Bončkutė ; vertė Simonas Daukantas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. P. 8-26.
- Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 471 p.
