Geros moralės ir viešosios tvarkos išlyga reklamos teisėje: religinis aspektas

LTŠio straipsnio tikslas – apibrėžti ir atriboti reklamos moralumo kriterijų ir nustatyti jų santykį su kitais įstatymuose nustatytais draudimais reklamos srityje. Atsižvelgiant į minėtąjį tikslą, šio darbo uždaviniai yra šie: (i) nustatyti reklamai taikytinų ribojimų ir saviraiškos laisvės principo ribą; (ii) išanalizuoti moralės apibrėžtį ir moralės kriterijaus veikimą Lietuvos teisės sistemoje, reklamos reguliavimo srityje; (iii) įvertinti praktinius Lietuvos pavyzdžius religinės reklamos moralumo srityje ir pateikti įžvalgų dėl teisinio reguliavimo ypatumų. Siekiant nurodytojo tikslo ir stengiantis įvykdyti iškeltus uždavinius, buvo taikomi šie metodai: lingvistinis, lyginamasis, istorinis, teleologinis ir loginis. Lingvistinis metodas buvo taikomas siekiant išsiaiškinti sąvokas (pvz., moralės), suprasti jų gramatinę ir tekstinę reikšmę. Lyginamuoju metodu buvo siekiama palyginti religijos daromą įtaką skirtingų šalių žmogaus teisei reikšti savo įsitikinimus. Istorinis metodas buvo taikomas siekiant išaiškinti, kaip skirtingais laikotarpiais kito moralės samprata. Teleologiniu metodu buvo siekiama kritiškai įvertinti įstatymų leidėjo ketinimus nustatyti tam tikrą ribą tarp laisvės reikšti savo įsitikinimus ir piktnaudžiavimo. Loginis metodas buvo taikomas siekiant rasti laisvės reikšti savo įsitikinimus ir piktnaudžiavimo šia teise pusiausvyrą. [Iš straipsnio, p. 114]Reikšminiai žodžiai: Reklamos teisė; Geros moralės išlyga; Reklama; Religijos laisvė. Keywords: Right of publicity; Good morals clause; Advertising; Freedom of religion.

ENAs the market develops rapidly, businesses face competition not only in terms of product quality but also in terms of commercial rhetoric. In order to disseminate information efficiently, the emotional, shocking advertising directed at the emotions of individuals is chosen which often contradicts to what is considered acceptable by society in terms of culture, morality or religion. This thesis examines the admissibility of religious-based advertising under the Article 4(2) (1) of the Law on Advertising, which establishes the prohibition of advertising that violates the moral principles of society and its relation to the universally recognized principle of freedom of expression and provides its assessment. [From the publication]