Typology of the myth-making by M. K. Čiurlionis in the context of spiritual searches in the era of the late 19th and early 20th centuries

LTStraipsnyje pateikiama M.K. Čiurlionio kūrybinės veiklos analizė jo amžininkų epochos, siekiančios suvokti pasaulį per mito kūrimo modelį, estetinės sąmonės kontekste. Šio tyrimo tikslas: parodyti, kad mitas yra semantinis lietuvių muzikanto ir menininko kūrybinio proceso veiksnys. Tyrimo objektas: į simbolizmą orientuotų vaizdų Čiurlionio darbuose „visiško mitologizavimo“ analizė. Originalioje Čiurlioniškojo mito kūrimo koncepcijoje autorė išskiria tris pagrindinius šaltinius: Europos kultūros remitologizacijos procesai, kuriuos pradėjo R. Wagneris ir F. Nietzsche paskutiniajame XIX amžiaus ketvirtyje, Čiurlionio asmeninė, dvasinė ir mistinė patirtis, paremta jo sinestetiniais sugebėjimais ir Lietuvos nacionalinė tautosakinė tradicija. Tyrime Čiurlionio mitologija nagrinėjama R. Wagnerio teorinių straipsnių mitocentrinio judėjimo kontekste. Čiurlionio mitologijos semantinis laukas išryškėja per jo amžininkų Mstislavo Dobužinskio, Viačeslavo Ivanovo, Aleksandro Benois, Sergejaus Ma- kovskio ir Boriso Lemano straipsnių suvokimą ir jų prisiminimus apie Čiurlionį ir jo kūrybą. Taip pat parodyta bendra Čiurlionio kūrybos samprata pro pasaulio eidetinio suvokimo prizmę, per kurią paaiškėja menininko naratyvumo ir primityvaus alegorizmo atsisakymas. Straipsnyje palyginamos vaizdinės simbolių interpretacijos Čiurlionio ir jo amžininkų darbuose. Savo paveiksluose atkurdamas mitologinės sąmonės principus ir chronotopą, menininkas perkelia eidetinę - paslaptingąją erdvę ir taip atveria „naują dimensiją“ XX amžiaus menui. [Iš leidinio]

ENThe article presents an analysis of the creative activity of M.K. Čiurlionis in the context of the aesthetic consciousness of his era, aimed at the myth-making comprehension of the world. The purpose of this study is to show that myth is a semantic determinant of the creative process of a Lithuanian musician and artist. Research subject: analysis of “total my- thologisation" of symbol-oriented images in the works of Čiurlionis. The author identifies three principal sources based on the original concept of M.K. Čiurlionis’s myth-making: processes of remythologisation of European culture launched by R. Wagner and F. Nietzsche in the last quarter of the 19th century, Čiurlionis’s personal spiritual and mystical experience based on his synaesthetic abilities, and Lithuanian national folk tradition. Approach to the Čiurlionis myth is considered in the context of the mytho-centric movement of theoretical articles by R. Wagner. The semantic field of Čiurlionis mythology is revealed through the reception of articles by his contemporaries (Mstislav Dobuzhinsky, Vyacheslav Ivanov, Alexander Benois, Sergey Makovsky and Boris Leman), who left memories of Čiurlionis and his work. The research presents a general tendency of perception of Čiurlionis’s creativity in an eidetic mode of comprehension of the world, where the artist’s refusal of narrativeness and primitive allegorism originates. The article compares interpretations of symbol images in the works of Čiurlionis and his contemporaries. Recreating the principles of mythological consciousness and the chronotope in his paintings, the artist transfers the mysterious eidetic space and therewith opens up a “new dimension” for 20th-century art. [From the publication]