A Bird and a tree: mythopoetic insight into the construct of lost paradise in the human thinking. The Lithuanian variant of this phenomenon in M.K. Čiurlionis’ opus

LTPagrindinis šio straipsnio tikslas yra palyginti ir susieti M.K. Čiurlionio unikalų asmeninį požiūrį į paukščio ir medžio simboliką su meno artefaktų vaizdavimu pasaulio turtingiausiose meno tradicijose. Tyrimai rodo ne tik menininko kūrybinės vaizduotės universalumą, bet ir daugybę tiek vietinių, tiek ir užsienio, įkvėpimo šaltinių. Tarpkultūrinių mainų ir estetinio grįžtamojo ryšio klausimas nusprendžia, kokia tyrimo metodika bus taikoma ir ar ji gali būti komparatyvistinė. Viena vertus, ši problema lygina skirtingas medijas, kurios identišką prasmę perteikia kaip savo specifinį modalumą, nesvarbu, ar tai būtų scenos menas, poezija, ar išraiškinga vaizduojamojo meno medžiaga. Kita vertus, tai sugretina tolimas kultūras ir civilizacijas, todėl atstumo sąvoką reikėtų gvildenti papildomai. Atstumas žymi tūkstančius mylių erdvėje, bet laike - tik sekundės dalį, tuo būdu neišskiriant daugumos žmonių, kurie visur reaguoja į tokį patį vaizdo turinį - kuklų bet galingą paukščio ir medžio vaizdinį. Pasirinkti tyrimo metodai apima nuo lyginamosios estetikos iki semiotikos ir muzikologijos, neišvengiamai siejasi su kultūrine antropologija ir religijos studijomis, tuo leidžiant sutvirtinti savo pradinio tyrimo poziciją, teigiančią, kad estetinė patirtis dažniau eina išvien su sakraline ir dieviškąja, o ne nuo jos nukrypsta. Jos abi tampa neatsiejamos kaip judėjimas uždarame rate. Siekiant išsamiau atsakyti į straipsnio problemą, ateityje prireiks atlikti papildomus tyrimus. [Iš leidinio]

ENThe main objective of this article is to link and compare M.K. Čiurlionis’s uniquely personal approach to symbols of bird and tree with instances of the objet d'art that derive from the richest traditions of the art world. This research points not only to the universality of the artist’s creative imagination but traces the plethora of his or her inspirational sources as well, both the local and the foreign ones. The issue of cross-cultural exchange and aesthetic loop-back decides what research methodology is applied and whether it can be fully comparative. On the one hand, it collates the different media that convey identical meaning within their specific modalities, whether it is performing arts, poetry or expressive material of fine arts. On the other hand, it juxtaposes distant cultures and civilisations. Therefore, the notion of distance asks for further elucidation. It signifies the remoteness of thousands of miles in space but simultaneously being only a fraction of a second in time, hardly distinguishing the majority of people who react to the same image content that denotes both humble and powerful phenomena of a bird and a tree respectively. My research methods range from comparative aesthetics to semiology and musicology inevitably allied with cultural anthropology and religious studies to advocate the stand of my initial research that aesthetic experience more often goes together with the experience of the sacred and than it departs away. They seem to be inseparable like in the continuous loop. An emergent follow up research may require addressing both issues. [From the publication]