LTXX amžiaus pradžios intelektualinės kultūros raida atvėrė naujas žmonijos kūrybiškumo sklaidos dimensijas. Tarp daugybės kitų iškilo dvi naujai pasaulį interpretuojančios kryptys: psichonalize pagrįsta pasąmonės gelmių įžvalga ir iš simbolizmo į modernizmą evoliucionuojantis vizualinis menas, įtraukiantis į save ne tik formalius ieškojimus, tačiau ir įvairias ekstrasensorines patirtis, susietas su naujomis erdvės ir laiko sampratomis. Abi šios kūrybinės raiškos sferos yra suvienytos vizijoje kaip ir sapne, meditacijoje ar „kitos erdvės“ išgyvenime, kuris gali atsispindėti kūrinyje. Šios naujos patirtys buvo pažadintos dviejų didžių XX a. kūrėjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) ir Carlo Gustavo Jungo (1875-1961) ieškojimuose ir atradimuose. Jų likimai buvo skirtingi, kaip ir amžius bei kūrybos ir veiklos sferos, bet jie turėjo daug bendro, kas gali būti paaiškinta kaip sinchroniškumo paradoksas. Abu kūrėjai buvo artimi savo pasaulėjauta, mąstymu, ir kūrybine raiška. Jiems artimi: prasminiai literatūrinių tekstų ženklai aprašant idėjas, simbolius, archetipus ir sapnus; abu patyrė įtaigias ateities vizijas, iškylančias iš pasąmonės gelmių ir besiveržiančias į egzistencinę realybę. Čiurlionis ir Jungas išpažino panašią gamtos filosofiją; taip pat juos artino sąsajos su vokiečių kultūra per šeimą ir išsilavinimą. Vis dėlto, svarbiausias ir stipriausias ryšys tarp jų yra ekstrasensorinė patirtis ir sugebėjimas regėti sapnus - vizijas. Ši kūrybingumo traukos galia gali būti vadinama transcendencijos ir „kitos erdvės“ pajauta mene ir kūrybos filosofijoje. [Iš leidinio]
ENThe 20th-century intellectuals explored the new dimensions of human creativity. Two directions of thought stood out: psychology (based on the psychoanalysis of the depth °f consciousness) and visual art, which includes oversensitivity-visions and space. Both areas of reflection are united in vision like in a dream, meditation, or being in "other space" in the work of art. This experience is awakened in works of two great creators and influential thinkers of the last century in art and philosophy: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) and Carl Gustav Jung (1875-1961). Their fates were different, as ages and areas of work, but surprisingly they had a lot in common, which can be explained following Jungian theory as a paradox and synchronicity. Both creators were very close in their line of thought, reaching the textual fields. They are connected by: 1.The tactile sensations of the literary text, describing their ideas, symbols, archetypes and dreams. They had confusing futuristic visions, rising from the depths of unconsciousness and leading to the reality; 2.the philosophy of nature; 3.the similarity in life dates; 4.particular links from to German culture coming out of the family and education; 5.seeing the psychology as the unresearched field of depth and with unique connections to psychiatry (cases between the doctor and the patient). The most important and strong link between them is some extrasensory experience and ability to dream in visions. This creative tension can be called transcendence and presents the feeling of the “other space” in art and philosophy. [From the publication]