Komercinio arbitražo Lietuvoje dvidešimtmetis: išmoktos pamokos ir ateities perspektyvos

LTŠis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų mokslinės draugijos straipsnis parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo dvidešimtmetį. Gana plati tema buvo susiaurinta iki dviejų ryškiausių ir mažiausiai ištirtų komercinio arbitražo Lietuvoje problemų. Pirmojoje straipsnio dalyje yra pateikiama įžvalgų apie arbitražinio susitarimo galiojimą jo nepasirašiusiems asmenims. Tarptautinė doktrina ir teismų praktika ilgą laiką taiko nemažai teorijų, pagal kurias teismai išplečia arbitražinio susitarimo galiojimą jo nepasirašiusiems asmenims. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2014 m. pateikė labiau suprantamą požiūrį, kad ir Lietuvoje arbitražinio susitarimo galiojimas gali būti išplėstas jo nepasirašiusiems asmenims, kartu pabrėždamas, kad taip gali būti tik specialiais atvejais. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojami minėtieji atvejai kartu su atvejais, taikomais skirtingose arbitražų jurisdikcijose visame pasaulyje.Antrojoje straipsnio dalyje analizuojamos komercinio arbitražo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą (toliau – ESTT) galimybės ir problematika. Pirmiausia įvertinamas komercinio arbitražo poreikis kreiptis į ESTT. Sudarydamos arbitražinį susitarimą šalys atsisako spręsti ginčą valstybės teisme, bet neatsisako teisingo proceso, kuris inter alia apima ir teisingą teisės taikymą. Galimi atvejai, kai komercinis arbitražas objektyviai negali užtikrinti šios teisės be kreipimosi į ESTT. Antra, analizuojamos komercinio arbitražo galimybės kreiptis į ESTT. Atsižvelgiant į ESTT praktiką ir teisės doktriną darytina išvada, kad komercinis arbitražas nepatenka į kategoriją teismų, kurie gali kreiptis į ESTT. Trečia, nustačius, kad komercinis arbitražas Lietuvoje neturi galimybės kreiptis į ESTT, pateikiama galimų šios problemos sprendimo pasiūlymų. Manytina, kad ši problema, remiantis jurisdikcine arbitražo teorija, galėtų būti išspręsta suteikiant komerciniam arbitražui galimybę tiesiogiai kreiptis į ESTT. Esant čia praktinių problemų, siūlytina sudaryti galimybę komerciniam arbitražui kreiptis į ESTT per teismus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komercinis arbitražas; Lietuva; ES; Arbitražinis susitarimas. Keywords: Commercial Arbitration; Lithuania; EU; Arbitration agreement.

ENThis Vilnius University Law Faculty Students’ Scientific Society publication prepared in accordance with twenty-years anniversary of Law on Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania. Quite wide topic has been narrowed to the two brightest and the least explored problems of commercial arbitration in Lithuania. Insights about the validity of an arbitration agreement for persons who have not signed it are provided in the first part of publication. The international doctrine and case law of arbitration for a long period have applied a variety of theories whereby courts and arbitral tribunals ostensibly extend arbitration agreement to non-signatories. However, in Lithuania only in 2014, the Supreme Court of Lithuania established a more intelligible approach that the arbitration agreement in Lithuania could be extended to non-signatories. The Supreme Court noted that the arbitration agreement could be extended to non-signatories only in special circumstances. The first part of publication analyses those circumstances comparing them to circumstances, which are applied in different jurisdictions of arbitration over the world.The second part of publication analyses the opportunities and problematic of commercial arbitration application to the Court of Justice of the European Union (further – CJEU). In this part, authors analysed the following aspects. Firstly, evaluated commercial arbitration need to apply to CJEU. Entering into an arbitration agreement person refuses the opportunity to settle a dispute in the state court. However, in this way person does not refuse the right to fair trial, which, inter alia, includes the correct application of the law. There are possible practical cases that commercial arbitration objectively could not ensure this right within an application to CJEU. Secondly, analysed commercial arbitration opportunity to apply to CJEU. With reference to CJEU case law and legal doctrine concluded that commercial arbitration is not in the category of courts which could apply to CJEU. Thirdly, concluded that commercial arbitration in Lithuania has not an opportunity to apply to CJEU are provided possible proposals how to solve this problem. On the one hand, this problem could be solved by provision an opportunity to commercial arbitration to apply to CJEU directly in accordance with jurisdictional theory of arbitration. Existing possible practical problems of the first variant provided a proposal to provide an opportunity for commercial arbitration to apply to CJEU with the state court‘s assistance. [From the publication]