Bendrovės vadovo teisinis statusas: dabartis ir perspektyvos

LTŠis straipsnis yra skirtas išanalizuoti vadovo teisinį statusą Lietuvos teisinėje sistemoje. Vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, yra suteikti platūs įgaliojimai organizuoti bendrovės veiklą, jai vadovauti ir atstovauti. Šios tiesiogiai Lietuvos bendrovių teisėje įtvirtintos fiduciarinės vadovo pareigos lemia tai, jog šio organo veiksmams taikomi daug griežtesni nei įprastam darbuotojui atsakomybės standartai. Kita vertus, Akcinių bendrovių įstatymas imperatyviai reguliuoja vadovo ir bendrovės santykį nustatydamas, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Toks reglamentavimas kelia tam tikrą neaiškumą, nes bendrovės vadovas, kaip specifinis subjektas, turintis plačius įgaliojimus veikti bendrovės naudai, yra įvardijamas kaip paprastas darbuotojas. Šio straipsnio autoriai stengiasi parodyti, kad dabartinis bendrovės vadovo teisinio statuso reglamentavimas yra nesuderinamas nei su teisine, nei su verslo praktika. Pirmoji straipsnio dalis skirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizei.Bylos, kuriose nagrinėjami su bendrovės vadovu susiję klausimai, rodo, jog teismas interpretuodamas įstatymą sukūrė sunkiai nuspėjamą vadovo teisinio statuso doktriną, kuri rodo, kad šis valdymo organas yra unikalus subjektas, kuriam darbo teisės normos taikomos su daugybe išimčių, ypač tokiose srityse kaip atsakomybė, atleidimas ir darbo užmokestis. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojama Lietuvos statutinė teisė ir pateikiamos darbo autorių nuomonės dėl galimo reguliavimo keitimo. Lyginamuoju aspektu išnagrinėjus kitų valstybių, kaip antai Austrijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, vadovo teisinio statuso reglamentavimą, autorių nuomone, darytina išvada, kad geriausiai tiktų Olandijos pavyzdys, – su bendrovės vadovu gali būti sudaroma ir darbo, ir civilinė sutartis. Šis reguliavimas atitinka vieną iš pamatinių civilinės teisės principų – sutarčių laisvės principą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ABĮ, civilinis kodeksas; Darbo santykiai; Vadovo teisinis statusas. Keywords: JSC; Civil Code; Work relations; Legal status of the manager.

ENThis article analyses the position of the head of a company under Lithuanian law. Head of a company, as one man – managing body of a legal person, has a variety of powers and competences to organize its actions and also represent it. The fiduciary duties, that are stated directly in Lithuania‘ s company law constitutes that the head of a company has a higher personal responsibility of his actions. However, Lithuania‘s company law imperatively regulates the relationship between legal person and the head of it as a labour law relationship and permits to make an employment contract only. This situation leads to uncertainity, because the head of a company, as a specific legal subject with a wide range of powers and responsibilities is named as an ordinary employe. In this article, authors try to show that present regulation is incopatible with legal and business practice. The first section of this work is based on the analysis of the jurisprudence of the Supreme Court of Lithuania.The research of the court decisions has shown that court itself interpreted the law by creating a complicated doctrine which shows that the head of a company is a very specific subject and the usage of labour law for this relationship has many exceptions such as responsibility, dismissal and salary. The second section is based on the analysis of the company director status national legislation and the author‘s alternative solutions for possible regulation of this relationship. Comparative analysis of the other countries such as Austria, Germany, United Kingdom and Netherlands legislations shows that the most applicable solution of this regulation would be based on the Netherlands‘s example where both civil and labour contracts are possible. This regulation conforms the freedom of contract which is one of the main principles of civil law. [From the publication]