Lietuvių kalba tarpukario teisėje

LTNe viename traktate pažymėta, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje lietuviškos rašytinės teisės tradicijos nebuvo iki pat 1918 m. Tačiau ir tarpukariu teisinės lietuvių kalbos vartojimas viešajame, valstybiniame, oficialiame gyvenime buvo problemiškas. Tai buvo sąlygota kelių dalykų. Pirmiausia tarpukario Lietuvoje galiojo keturios civilinės teisės sistemos – carinės Rusijos, Vokietijos imperijos, Suvalkijos (Napoleono kodeksas) ir Palangos valsčiaus (Vietos gubernijų įstatymų rinkinys) civiliniai įstatymai – ir dvi baudžiamosios teisės sistemos – Rusijos ir Vokietijos. Per visą nepriklausomybės laikotarpį taip ir nebuvo priimti nacionaliniai baudžiamasis, civilinis kodeksai, o buvo naudojamasi neoficialiais carinės Rusijos kodeksų vertimais į lietuvių kalbą. Antra, lietuvių kalba kalbančių ir rašančių teisininkų buvo vos kelios dešimtys, tačiau dauguma jų teisės mokslus studijavo carinės Rusijos, Vokietijos aukštosiose mokyklose ne lietuvių kalba. Taigi 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teisininkams vienu metu reikėjo rengti teisės aktus, formuoti lietuvių teisės terminiją, teisės doktriną, nagrinėti ginčus, ugdyti naują teisininkų kartą. [Iš leidinio]

ENIt has been noticed in several treatises that the current legal traditions in the territory of Lithuania did not exist until 1918. However, even in the interwar period, the use of the legal Lithuanian language in public, state and official life was problematic. This was due to several aspects. First, in interwar Lithuania, four civil law systems were in force – the civil laws of Tsarist Russia, the German Empire, Suwalki (Napoleon‘s Code) and Palanga Parish (Local Governments Code), and two criminal law systems – Russia and Germany. During the whole period of independence, no national criminal and civil codes were adopted, and unofficial translations of the codes of Tsarist Russia into Lithuanian were used. Secondly, there were only a few dozen lawyers who wrote and spoke in Lithuanian. Also, most of them studied law in non-Lithuanian higher education institutions in Tsarist Russia and Germany. Thus, after the proclamation of the independence of the Lithuanian state, lawyers had to prepare legal acts, form Lithuanian legal terminology, examine disputes, and educate a new generation of lawyers. [From the publication]

• Administracinio teismo įstatymo projektai tarpukario Lietuvoje / Ieva Deviatnikovaitė. Teisė. 2018, t. 109, p. 27-49.
• Asmenis įvardijantys teisės terminai 1918-1940 m. Lietuvos kodeksuose / Alvydas Umbrasas. Terminologija. 2005, 12, p. 107-136.
• Lietuvių kalba Klaipėdos krašto teismuose ir mokyklose 1927-1932 m / Ieva Deviatnikovaitė. Logos (Vilnius). 2018, 96, p. 86-97.
• Lietuvių teisės terminija 1918-1940 metais : pagrindinių kodeksų terminai / Alvydas Umbrasas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 341 p.
• Lietuvių teisės terminija 1918-1940 metais (pagrindinių kodeksų terminai) : disertacija / Alvydas Umbrasas. Vilnius [i.e. Kaunas], 2005. 163 lap. : faks., diagr.
• Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2001. 199 p.
• Prie Lietuviškos teisės kalbos ištakų / Mindaugas Maksimaitis. Jurisprudencija. 2007, Nr. 5 (95), p. 7-13.
• Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais / Alvydas Umbrasas. Terminologija. 2001, 8, p. 76-94.
• Valstybės taryba Lietuvos teisinėje sistemoje (1928-1940) / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2006. 180 p.
• Vyriausybės darbo reglamentas tarpukario Lietuvoje: ar toks teisės aktas galiojo? / Ieva Deviatnikovaitė. Jurisprudencija. 2020, Nr. 27 (1), p. 260-291.