LTStraipsnio užduotis - atverti Čiurlionio estetiką, kurį sudaro įvairių meno suvokimo būdų, nuo metafizikos per ontologiją, sociologiją iki psichologijos - įvertinimą. Šie ir panašūs suvokimo būdai yra nulemti gamtos, žmogaus, mitinių figūrų prielaidos „įvaizdžių“, bet ne visa persunkiančių, judrių, kintančių ir apsupančių estetinių dimensijų atverties. Šios kokybės ar išraiškos ko nors nėra savybės; jų duotis leidžia menui tapti pastebimam kaip priklausančiam kosminei tėkmei, žaismingam antplūdžiui jokio žmogiško ar kryptingo laiko ir vientisos erdvės. Čiurlionis atvėrė tokį estetinį Matmenį kaip prieigą prie regimo kosmoso. [Iš leidinio]
ENThe task of this essay consists of an exposition of the aesthetic works of Čiurlionis, which also involves a critique of various accounts of art and aesthetics in terms of metaphysics, ontology, sociology and psychology. All such accounts focus on "images” of nature, humans, mythical figures, but fail to articulate the all-pervasive, flowing, vibrant and encompassing aesthetic dimensions. The latter are not characteristics, qualities or expressions of anything; their presence is what makes artworks assume an “appearance” as belonging in a cosmic becoming, forever in playful emergence without human all to human directional time and homogeneous space. Čiurlionis has disclosed such aesthetic dimensions as access to a perceptible cosmos. [From the publication]