LTSmurto prieš vaikus šeimoje problema aktuali ir aukštą socialinės raidos lygį pasiekusiose šalyse, ir šalyse, pasižyminčiose žemu bei vidutiniu socialinio bei ekonominio išsivystymo lygiu: kūno bausmes vaikams tebepraktikuoja nuo 84 iki 97 proc. tėvų įvairiose šalyse (Trendak, Kocur, Bukowski, 2001). Vaikystėje patirtas smurtas neigiamai įtakoja tolesnį asmenybės vystymąsi, destruktyviai veikia jo psichinę, emocinę ir socialinę raidą. [...] Straipsnio tikslas – ištirti smurto šeimoje poveikį vaikų socializacijai mokykloje. [...] Tyrimas atliktas trijose Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose taikant apklausos raštu metodą. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų moksleivių patiria nepriežiūrą ir apleistumą, […] išgyvena emocinį (psichologinį) smurtą bei fizinę prievartą. Dauguma smurtą šeimoje patiriančių vaikų turi mokymosi sunkumų. Tiriant klasės auklėtojų santykius su smurtą patiriančiais vaikais, paaiškėjo, jog smurto šeimoje aukoms iškyla bendravimo problemų [...]. Neretai šeimoje skriaudžiami vaikai patys smurtauja ir kelia konfliktus, todėl yra kitų nemėgstami, vaikų tarpusavio santykiuose vyrauja įtampa. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog smurtas prieš vaikus šeimoje nepataisomai kenkia tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neigiamai veikia jo charakterį. [...] Pedagogai, socialiniai pedagogai bei socialiniai darbuotojai šias socialinės adaptacijos problemas turėtų vertinti kaip vaiko psichologinės bei emocinės krizės požymius, išsiaiškinti tokios būsenos priežastis ir [...] ieškoti būdų šiai problemai spręsti. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Smurtas šeimoje; Vaikai; Patiriantys smurtą; Socializacija; Socialinė adaptacija; Family violence; Abused children; Socialization; Social adaptation.
ENThe problem of violence against children in the family is relevant both in countries that have attained a high level of social development and in countries that have low and medium levels of social and economic development: corporal punishments are still practiced by 84%-97% of parents in various countries. The violence experienced in childhood has negative effects on the further development of personality and destructive effects on the psychic, emotional and social development of a child. The article aims to study the effect of violence in the family on children’s socialisation at school. The research was performed in three comprehensive schools of Kaunas city by means of written surveys. The analysis of the research results showed that more than half of the students experienced neglect and desolation, as well as emotional (psychological) and physical violence. Most of the children who suffered violence in the family experienced learning difficulties. In examining the relations between the teachers and the children who suffered violence, it was found that the victims of family violence encountered communication difficulties. Often children who were abused in the family were violent and conflictual themselves and, therefore, were disliked by others; the relations between such children were tense. In summarising the research results, it may be stated that violence against children in the family irreparably damages both the child’s physical and psychological health and negatively affects his/her character. Pedagogues, social pedagogues and social workers should treat these social adaptation problems as signs of an impending psychological and emotional crisis.