LTStraipsnio tikslas - atskleisti tiekimo grandinės ir klasterizacijos vystymo įtaką Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonės konkurencingumui didinti. Tyrimą sudaro trys dalys: Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonės statistinė analizė, pramonės klasterių ekspertų apklausa bei vadovų apklausa. Straipsnyje konkurencingumas analizuojamas įvairiais lygiais: nacionaliniu arba šalies. Konkurencingumui matuoti ir tirti buvo analizuoti konkurencingumo modeliai bei rodikliai, siekiant nustatyti svarbiausius įtakojančius veiksnius tekstilės ir aprangos pramonėje tam tikromis sąlygomis. Europos tekstilės ir aprangos pramonės konkurencingumas priklauso nuo naujų žinių ir kompetencijų suderinamumo: Kokybės vadybos įdiegimo visoje tiekimo grandinėje; Dizaino pavyzdžių kūrimo panaudojant inovacijas ir technologijas; Efektyvios tiekimo grandinės logistikos; Klasterizacijos proceso spartinimo. Remiantis empiriniu tyrimu, galima padaryti išvadą, kad tekstilės ir aprangos pramonė yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis Svarbiausios Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonės konkurencingumo didinimo kryptys yra šios: Lokalių klasterizacijos židinių (Kaunas, Šiauliai, Panevėžys) skatinimas; Sukauptos kompetencijos ir aukštos kvalifikacijos pritaikymas kuriant inovatyvius produktus, plėtojant asortimentą; Integruotos tiekimo grandinės sukūrimas; Optimalios geografinės padėties išnaudojimas.Reikšminiai žodžiai: Tekstilės gamyba; Kompetencija; Teikimas; Industriniai klasteriai; Textile industry; Competicions; Supply; Clusters.
ENThe textile and clothing industries provide employment for millions of people, primarily in developing countries. The current rules governing the world trade in textiles and clothing are changing drastically, when countries will no longer be able to protect their own industries by means of quantitative restrictions on imports of textile and clothing products. What will this mean for cotton growers in India and Turkey, fashion retailers in France and the United States, or shirt factories in Bangladesh, the Dominican Republic or China, sewing factories in Lithuania? But who stands to lose or to gain; where will jobs be lost or new markets found, and how can changes of supply chain and creating of clusters help their own textile and clothing industries adjust to this new trade regime? What are the main challenges in a late-comer country, like Lithuania? What is the role of supply chain efficiency and clusters in textile and apparel industry? What is its proceeding in the context of a late comer country?. [From the publication]