LTSiekiant įvertinti, kiek psichikos ligos kainuoja valstybei, pasitelkiami ligos išlaidų (angl. cost of illness) tyrimai, kurie padeda identifikuoti ir šių išlaidų komponentus. Remiantis T. R. Insteliu (2008) ir M. Luppa ir kt. (2007), galima teigti, kad įprastai psichinių ligų išlaidų tyrimai apima tiesiogines, netiesiogines ir „neapčiuopiamas“ išlaidas. Dažniausiai ligos kaštų per capita tyrimuose skaičiuojamos tiesioginės išlaidos, susidedančios iš (1) medicininių (pvz., stacionaraus, ambulatorinio ir farmakologinio gydymo) išlaidų, (2) nemedicininių (pvz., transporto, socialinių paslaugų) išlaidų. Kiek rečiau psichinių ligų kaštų per capita tyrimai apima ir netiesioginės išlaidas, t. y. ligos sąlygotą produktyvumo praradimą (t. y. neinama į darbą) arba produktyvumo sumažėjimą darbe (sergamumo išlaidas – angl. morbidity costs). Tos retos studijos, kuriomis siekiama ištirti valstybės išlaidų visumą, vertina ir šias netiesiogines išlaidas: pirmalaikes, per ankstyvas mirtis (mirtingumo išlaidas – angl. mortality costs), išlaidas, susijusias su žemesniais pasiekimais išsilavinimo srityje, išlaidas, susijusias su specifinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip įkalinimas ar benamystė, socialines išmokas. [Iš teksto, p. 141]